Geodezijos praktinė reikšmė ir mokslo raida

Geodezijos raidos perspektyva priklausys ir nuo jos ryšio su astronomija, fizine geografija, geofizika, geologija, okeanologija ir geodinamika.

Šiuolaikinė geodezija, tirianti gamtos metriką planetiniu ir kosminiu mastu, tampa vienu iš svarbiausių gamtos mokslų apie Žemę ir ją supančią erdvę.

Geodezijos praktinė reikšmė

Matuojama ant Žemės paviršiaus ir jos gelmėse, apatiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose ir kosmose, jūrose ir vandenynuose.

Matavimų praktinė reikšmė yra kartografavimas, t. y. sudarymas planų ir žemėlapių, kurie naudojami: projektuojant inžinerinius statinius, planuojant miestus ir gyvenvietes, strategiškai planuojant krašto ūkį, žemėtvarkos, melioracijos, miškininkystės reikmėms tenkinti, atliekant geologines paieškas, jūrų ir oro laivynui, kosmonautikai, krašto gynybai, turizmui ir kt.

Be kartografavimo darbų, matuojama nužymint inžinerinių statinių projektus, statomo objekto elementus, tikrinant jų geometrinių figūrų parametrus, sudarant pastatytų objektų planus ir kt., eksploatuojant inžinerinius statinius; kai reikia stebėti pastatų nuosėdžius, posvyrius, deformacijas ir kt.

Matuojama taip pat sprendžiant mokslinius ir taikomojo pobūdžio uždavinius: nustatant Žemės formą ir dydį, sudarant globalinį geodezinį tinklą svarbiausiems mokslo ir technikos uždaviniams spręsti, tiriant Žemės sukimosi apie savo ašį greičio pokyčius ir ašigalių judesį, įsisavinant jūrų šelfus ir Pasaulinį vandenyną, tiriant Žemės gravitacinį lauką geologinėms, Žemės drebėjimo ir kitų procesų, vykstančių Žemės gelmėse, prognozėms optimizuoti; tiriant geodinaminius reiškinius, susijusius su Žemės evoliucija ir kt.

Taigi geodezijos svarba šalies ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui yra labai didelė.

Geodezijos mokslo raida

Praėjusių epochų istorijos ir materialinės kultūros paminklai liudija, kad geodezija kaip mokslas susiformavo gilioje senovėje. Jos atsiradimą sąlygojo žmonių poreikiai matavimams statant inžinerinius statinius. Geodezija kartu su matematika, astronomija, geografija, kartografija ir inžineriniais mokslais, su kuriais ji glaudžiai susijusi, priskiriama prie seniausių mokslų.

Geodezijos mokslo raidos istorijoje išskirtinas pradinis jos etapas, t. y. laiko tarpas iki IV a. pr. Kr. Tada nebuvo nei dabartinio geodezijos pavadinimo, nei tyrimų objekto. Tuometinė geodezija buvo tik taikomoji anksčiau susiformavusios geometrijos dalis. Taikomieji geometrijos metodai, vėliau tapę sudėtine geodezijos mokslo dalimi, buvo taikomi nedideliems Žemės paviršiaus plotams matuoti sudarant planus ir sprendžiant kitus uždavinius.

Dar iki IV a. pr. Kr. gimė mintis, kad Žemė yra rutulio formos. Jau toje epochoje brendo mintis nustatyti Žemės rutulio spindulį. Tam tikslui reikėjo tam tikrų mokslinių principų. Aišku, kad jau pradiniame geodezijos mokslo raidos etape svarbiausiu geodezijos uždaviniu buvo ne tik Žemės matavimai praktiniams tikslams, bet ir Žemės didumo nustatymas.

Antrasis etapas, kurį galima pavadinti „nuo Aristotelio iki Niutono“, prasidėjo IV a. pr. Kr., kai geodezija susiformavo kaip atskiras mokslas, ir baigėsi XVII—XVIII a. sandūroje pagrindžiant Žemės sferiškumo idėją. Šio etapo pradžioje formavosi geodezijos tyrimo objektas ir geometriniai principai. Svarbiausias geodezijos tikslas buvo nustatyti Žemės rutulio spindulį. Tada ypač sustiprėjo geodezijos ryšiai su matematika, astronomija, kartografija ir geografija.

Trečiasis geodezijos raidos etapas — laikotarpis nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. trečiojo ketvirčio. Šiame etape pagrindinis geodezijos tyrimo objektas buvo Žemės elipsoido parametrai, t. y. ekvatoriaus spindulys ir Žemės suplokštėjimo dydis.

Padengiamojo sluoksnio užtepimas ir užtrynimas

Norint gauti labai lygų tinko paviršių, išlygintą pagrindinį sluoksnį reikia dar dengti 2-3 mm storio padengiamuoju sluoksniu. Juo dengiama tik tada, kai pagrindinis sluoksnis yra pakankamai sukietėjęs.

Prieš dengiant, patariama išvežti baldus, tik vėliau pagrindo paviršių reikia suvilgyti. Šiam padengimui skiedinys turi būti riebesnis ir skystesnis (toks, kaip grietinė), o svarbiausia — smulkaus grūdo. Geriausia, kai, prieš dengiant, skiedinys dar perkošiamas per sietą su 2X2 mm dydžio skylutėmis. Skiedinys ant pagrindo užtepamas arba mente nuo trintuvės, arba pačia trintuve. Labiau įgudę tinkuotojai tepa ir pustrinte, ant kurios per visą ilgį prikrečia skiedinio ir, jį truputį išlyginę, tepa ir lygina panašiai, kaip ir lygindami pagrindinį sluoksnį.

Padengiamojo sluoksnio užtrynimą galima pradėti tik po to, kai jis truputį apstingsta: jei buvo dengta kalkių skiediniu — po 2-12 val., jei kalkių-gipso — po 10-15 min.

Padengiamojo sluoksnio užtrynimui dažniausiai vartojamos medinės užtrintuvės. Jos paprastai daromos iš 20 mm storio pušinės lygios, be šakų lentelės.

Išlygintas pagrindinis arba padengiamasis sluoksnis užtrinamas taip: kairėje rankoje laikomas teptukas (jį galima pasigaminti iš ašutų, medžio skiedrelių arba tvirtų sausų žolių, pavyzdžiui, viksvų) ir juo tinko paviršius šlakstomas vandeniu; dešine ranka, kurioje laikoma užtrintuvė, lengvai spaudžiant ir sukant ratu (geriausia priešinga laikrodžio rodyklės kryptimi), tinko paviršius trinamas. Jei tinkas minkštesnis, šlakstyti vandeniu reikia mažiau, jei kietesnis — daugiau. Perdžiūvusi tinką reikia ne tik daug šlapinti, bet jį sunku ir trinti. Todėl perdžiovinimo reikia vengti. Trinant reikia žiūrėti, kad stambesni žvirgždai neraižytų paviršiaus. Jei tokių pasitaiko, reikia nurankioti. Prie užtrintuvės briaunų prilipusį skiedinį reikia retkarčiais nubraukti į teptuko kotą, o paskui vėl, užtrintuvės apatiniu galu paėmus, panaudoti pasitaikiusiems nedideliems įdubimams užlyginti. Norint panaikinti belyginant atsiradusias spiralines įbrėžas, reikia paviršių ta pačia užtrintuve, kiek ranka siekia, kelis kartus perbraukti tiesiai horizontaliai ir po to — vertikaliai.

Veltiniu, fetru (iš senos skrybėlės) ar guma pamušta užtrintuve galima tinko paviršių išlyginti žymiai geriau. Metalinės užtrintuvės vartojamos daugiausia cementinėms palangėms ar grindims lyginti (geležiuoti). Tinkui užtrinti jos netinka, nes palieka rūdžių pėdsakus, kuriuos paskui sunku uždažyti.

Trinti tinką užtrintuve nėra lengva. Kai kurie tinkuotojai, siūlo padengiamąjį sluoksnį lyginti per tinklelį voleliu.

Jomis dirbama taip: priglaudus rėmą prie šviežiai užtepto padengiamojo sluoksnio, voleliu važinėjama per tinklelį, kol paviršius išlyginamas. Rėmą su tinkleliu atsargiai atkėlus, tinkas atrodo vienodai rupus, bet šiaip gana lygus. Tokį paviršių nudažius, galima gauti gražią ir madingą faktūrą.

Kampus (briaunas) ir kertes patogiausia lyginti fasoninėmis pustrintėmis. Labiau įgudę tinkuotojai ant kampų ir į kertes užkrėstą skiedinį išlygina tiesikliu arba paprasta liniuote. Kampai ir kertės tinkuojami ir lyginami kartu su lubomis ir sienomis.

Atlikus padengiamojo sluoksnio užtepimo ir užtrynimo darbus, reikia išsivežti statybines šiukšles, atliekas sutvarkyti.

Durų ir langų angokraščių tinkavimas

Durų ir langų angokraščiai tinkuojami tada, kai jau ištinkuotos lubos ir sienos. Prieš tinkuojant, reikia pakulomis arba veltiniu užkamšyti plyšius tarp lango dėžės ir sienos. Pakulas ar kitą kamšalą reikia įgrūsti giliau, negu lango stakta. Taip padarius, geriau laikosi tinkas.

Kad visų angų briaunas galima būtų nutinkuoti vienodai ir tiesiai, pirmiausia gulsčiuku ir virvute reikia patikrinti jų horizontalumą ir vertikalumą. Po to pagal nustatytą lygį prie angos krašto ant tinko vinimis arba specialiais inventoriniais gnybtais pritvirtinami tašeliai — tiesikliai. Tiesiklių briaunos turi būti prasikišusios į angos pusę tiek, kokio storio sluoksniu numatoma tinkuoti. Kad geriau sklistų šviesa, angokraščiai į vidaus ir išorės pusę paprastai daromi plačiau, prie pat lango dėžės — siauriau. Vienodam angos platėjimo kampui nustatyti naudojamas kampainis arba į jį panašus prietaisas.

Angokraščiai tinkuojami tuo pačiu skiediniu ir taip pat, kaip ir lubos ar sienos. Pagrindinis sluoksnis lyginamas ne pustrinte, o specialiu šablonu — brauktu braukiant aukštyn—žemyn. Dengiamasis sluoksnis išlyginamas taip pat šablonu brauktu, o užtrinamas — užtrintuve.

Buitinės technikos išvežimas Vilniuje ir ne tik tais.

Tokiu pat būdu tinkuojami ir išoriniai angokraščiai. Skiedinys imamas tas pat, kaip ir fasadui. Jei iš fasado pusės angą norima aprėminti, tašelis-tiesiklis tvirtinamas.

Agrotechninės ir higieninės kovos priemonės

Virusai.

Pastaruoju metu vis dažniau pasireiškia augalų virusinės ligos. Šiandien dar negalima duoti tikslaus virusų apibrėžimo. Vieni autoriai teigia, kad tai yra labai smulkūs organizmai, kitų nuomone, tai tik baltyminė medžiaga — nukleoprofeidai. Virusai dauginasi tik gyvose augalo, žmogaus ar gyvulio ląstelėse. Virusus platina, perneša nuo vieno augalo ant kito įvairūs vabzdžiai amarai, cikados, tripsai ir kt. Pačiulpe sulčių iš nesveikų augalų, jie pereina ant sveikų, ir taip mechaniškai perduodami virusai. Kai kuriuos virusus padeda platinti nematodos bei grybai. Sveiki augalai gali apsikrėsti nuo sergančių ir mechaninio prisilietimo keliu, pasiekus sergančio augalo sultims ant sveiko; pakanka to, kad nesergantis augalas nors truputi mechaniškai pažeistas. Daugelis virusų išplatinami vegetatyvinio augalų dauginimo metu atžalomis, svogūnais, gumbasvogūniais ir pan. Kai kurios virusinės ligos gali persiduoti su sėkla ir per dirvą.

Virusinių ligų požymiai: mozaikiškas lapų margumas, chlorozė, lapų garbanojimasis arba sukimasis, lapų ir žiedlapių dryžuotumas, žiedų ir stiebų deformacijos, nekrotinės dėmės ir kt.

Norint išauginti sveikus, aukštos dekoratyvinės vertės augalus, labai svarbu neleisti pasireikšti įvairioms ligoms ir jų sukėlėjams, o ligą pastebėjus, reikia panaudoti veiksmingas kovos priemones.

Agrotechninės ir higieninės kovos priemonės

Auginant gėles atvirame grunte ar šiltnamiuose, pirmiausia reikia gerai žinoti, kaip gėles veikia aplinkos sąlygos. Jau vien tinkamas atskiroms gėlių rūšims vietos auginimui parinkimas apsaugo jas nuo daugelio ligų. Parenkant sodinimui vietą, reikia žinoti, kiek reikia kiekvienos rūšies gėlėms šviesos, kokios temperatūros, drėgmės. Viename šiltnamyje geriausia auginti gėles, kurioms reikia panašaus aplinkos režimo, nes, taikant skirtingą režimą vienoms, gali nukentėti kitos gėlių rūšys. Ypač svarbu sudaryti geras sąlygas daigų augimui, nes geri, tvirti daigai — pagrindas tolimesniam augalo augimui.

Labai svarbus faktorius, auginant gėles, yra tinkamas dirvos parinkimas bei jos paruošimas. Sunkiose ir šlapiose dirvose gėlės blogiau auga. Jose augalai dažnai serga bakterinės ir grybinės kilmės pašaknio arba apatinės stiebo dalies puviniais. Tačiau ir neturtingos maisto medžiagomis smėlio dirvos, nesugebančios ilgiau išlaikyti drėgmės, taip pat mažai tinka gėlių auginimui. Jose augalai daugiau serga tikrosiomis miltligėmis; piliarožės kenčia nuo rūdžių ir, apskritai, augalai esti skurdūs. Tokias dirvas reikia atitinkamai paruošti ir tik po to sodinti gėles. Gerai įdirbtose dirvose gėlės lengvai įsisavina maisto medžiagas, jose gerai išsilaiko drėgmė, gera aeracija.

Didelį vaidmenį gėlininkystėje vaidina dirvos rūgštingumas — pH.

Nesilaikant nustatytų tręšimo normų, gėlės arba suserga įvairiomis fiziologinio pobūdžio ligomis, arba pasidaro neatsparios infekcinėms (grybinėms, bakterinėms ir virusinėms) ligoms.

Yra žinoma, kad padidintos azoto trąšų normos skatina ligų pasireiškimą, o kalio bei fosforo trąšos didina atsparumą ligoms.

Nesilaikant sėjomainos, t. y. sodinant tos pačios rūšies arba giminingus augalus į tą pačią dirvą kelerius metus iš eilės, sudaromos palankios sąlygos daugelio ligų plitimui, nes dirvoje susikaupia tai augalų rūšiai būdingi sukėlėjai.

Vairuotojai turi būti atsargūs, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus

Tramvajus yra sunki transporto priemonė. Todėl su juo susidurti labai pavojinga. Vairuotojai turi vengti situacijų, kuriose gali atsidurti ant tramvajaus bėgių, nes nuo jų sunku nuvažiuoti. Sustabdyti tramvajų yra žymiai sunkiau, negu automobilį. Važiuojant tokiu pačiu greičiu, tramvajui sustabdyti reikia 3 kartus ilgesnio stabdymo kelio.

Nedera važiuoti per daug arti tramvajaus posūkiuose, nes dviašių tramvajų priekinė ir užpakalinė dalys labai išsikiša už posūkio spindulio. Susidūrimo pavojaus nėra su dviejų vagonų tramvajais. Tačiau jis realus, turint galvoje sujungtus autobusus, kurių užpakalinė ašis yra su valdomais ratais ir užpakalinė kėbulo dalis išsikiša išorinę posūkio apskritimo pusę.

Labai atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas, kai tramvajaus bėgiai eina važiuojamosios dalies viduriu. Jeigu nėra saugumo salelės keleiviams, vairuotojas turi sustabdyti savo automobilį prieš besiartinantį prie sustojimo vietos arba joje stovintį tramvajų. Atsargiai važiuoti pro sustojimo vietą galima tik tada, kai keleiviai jau įlipo arba išlipo, bet kartu tenka būti pasiruošusiam, kad gali pasirodyti koks nors išsiblaškęs keleivis, bėgantis tramvajų arba ką tik iš jo išlipęs. Vairuotojas taip pat turi žiūrėti, kad nesusidurtų su pėsčiuoju, kuris gali išeiti arba išbėgti iš už tramvajaus. Be to, reikia stebėti ir tramvajų, važiuojantį priešinga kryptimi.

Lenkti stovintį ar važiuojantį tramvajų visada privalu tokiu atstumu, kad tarp jo ir automobilio galėtų saugiai tilpti pėstysis.

Kai sustojimo vietoje yra saugumo salelė keleiviams, automobilio vairuotojas turi teisę važiuoti mažu greičiu pro tą salelę, bet ypač atsargiai. Tai būtina, kad pėstiesiems nekliudytų eiti važiuojamąja dalimi prie salelės arba nuo salelės prie šaligatvio. Mat, pėstieji turi teisę pereiti gatvę visame salelės ilgyje, o ne tik toje vietoje, kur ši prisijungia prie gatvių susikirtimo.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Tos pačios taisyklės galioja ir važiuojant pro sustojimo vietą, esančią prie atskirtos tramvajaus linijos, nepaisant to, jog formaliai ji salele nelaikoma. Ir čia laikytis panašių atsargumo priemonių, nes šioje vietoje daugelis pėsčiųjų eina važiuojamąja dalimi, nežiūrėdami, ar tai leidžia eismo taisyklės, ar ne.

Ypač atsargūs turi būti vairuotojai, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus, nepaisant to, kad keleiviai iš jų išlipa tik ant šaligatvio. Čia, nors taisyklės ir draudžia, keleiviai, išlipantys iš autobuso arba troleibuso, dažnai išbėga kelią arba jį perbėga transporto priemonės prieki. Pavojus dar labiau padidėja, kai autobusas ar troleibusas pajuda. Keleiviai, kurie dar yra prieš juos, pagreitina žingsnius ir išbėga į važiuojamąją dalį, nekreipdami dėmesio į automobilius, lenkiančius autobusą arba troleibusą. Vairuotojas, kuris nepasiruošęs tokiai situacijai (nesiėmė išankstinių atsargumo priemonių — nesumažino greičio, nepasitraukė nuo autobuso ir nepasiruošė signalizuoti garsiniu ar šviesos signalu), nepajėgia išvengti avarijos, visada turinčios tragiškų pasekmių.

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Nustatyti, ar žmogus neišbėgs iš už stovinčio autobuso arba troleibuso, rekomenduojama žiūrėti po jų priekiniais ratais, tarp kurių paprastai (tiktai dieną) matyti žmonių, pereinančių gatvę prieš tas transporto priemones, kojos. Tačiau šis būdas kartais apgauna, tad, lenkiant stovinčius autobusus ir troleibusus, negalima užmiršti visų kitų atsargumo priemonių.

Automobilių supirkimas Kaune

Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis

Pažymėtina, kad ypač dažnai viršija leistiną greitį jaunieji automobilių sporto mėgėjai, kurie, dalyvavę paprasčiausiose lenktynėse, tariasi esą „asai“.

Tokio audringo temperamento vairuotojus stebi kelių priežiūros organai. Darbe jiems padeda matavimo prietaisai: radarai, tiesiogiai nustatantys leistino greičio pažeidimą, fotoaparatai.

Čia svarbiausia ne tai, kad prietaisai suranda tuos, kurie važiuoja neleistinu greičiu užstatytoje teritorijoje. Reikia, kad vairuotojai suprastų, jog būtina laikytis nustatyto greičio ir privalomų nuostatų ne todėl, kad jų vykdymo žiūri kelių priežiūros organai, o todėl, kad tie nuostatai buvo įvesti visų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, tad jiems paklusti yra kultūringo vairuotojo garbės reikalas.

Tiek miesto, tiek užmiesčio kelių važiuojamoji dalis iš principo dalijama į dvi puses: dešiniąją ir kairiąją. Kiekvienoje kelio pusėje eismas vyksta tik viena kryptimi. Todėl vairuotojas turi važiuoti tik savo (dešine) puse, o į kairiąją gali išvažiuoti tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai tai leidžia taisyklės.

Kiekviena važiuojamosios dalies pusė dalijama į juostas. Kartais viena nuo kitos jos aiškiai atskiriamos baltomis linijomis. įsidėmėtina, kad brūkšninę liniją vairuotojas gali kirsti, o ištisinės ne.

Kiekvienoje važiuojamosios dalies pusėje gali būti dvi, trys arba daugiau juostų. Vairuotojui juostos žymi eismo eiles, ir jis turi vadovautis šiais principais.

Paprastai visada reikia važiuoti dešiniąja juosta, einančia prie šaligatvio. Kai šioje juostoje stovi transporto priemonių arba ja lėtai važiuoja vežimai, vairuotojas turi teisę juos lenkti iš kairės pusės ir tuo reikalu išvažiuoti artimiausią kairiąją juostą. Šiuo atveju privalo iš anksto signalizuoti apie tokį ketinimą posūkio rodikliu ir įsitikinti, kad niekam neperkerta kelio.

Keičiant eismo juostą, būtina visiškai išvažiuoti į gretimą eilę taip, kad automobilis atsidurtų tarp linijų, skiriančių eismo juostas vieną nuo kitos.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Daugelyje šaltinių skaitome, kad lėtai važiuojantys automobiliai turi būti arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, greičiau važiuojantys — arčiau jos vidurio, o labai greitai lekiantys — visiškai prie važiuojamosios dalies vidurio. Sis tvirtinimas yra klaidingas ir prieštarauja eismo taisyklėms, kurios reikalauja važiuoti dešiniąja važiuojamosios dalies puse, vadinasi, kiek galima arčiau dešiniojo krašto. Bet kuri transporto priemonė, riedanti važiuojamosios dalies viduriu, sumažina naudingą gatvės plotį, nes jos lenkti iš dešinės nevalia, o iš kairės nėra vietos. Vairuotojų tarpe paplitęs priežodis sako: „Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis“.

Eismo taisyklės leidžia transporto priemonėms važiuoti lygiagrečiai. Vadinasi, transporto priemonės visose juostose gali važiuoti greta, lygiagrečiai, vienodu greičiu. Tačiau, kai mums iš dešinės atsilaisvina eismo juosta, reikia ją užimti, nes taisyklės reikalauja, kad transporto priemonės važiuotų arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

Iš principo lenkti iš dešinės negalima. Tačiau, kai automobilių srautas dešinėje juostoje važiuoja greičiau, ši situacija nelaikoma aplenkimu, o tik savos rūšies automobilių persirikiavimu, ypač dažnai pasitaikančiu eismo juostose, atskirtose viena nuo kitos linijomis.

„Prisikėlęs iš mirusių” dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų. Iki šiol jos dažniausiai komponuojamos iš baltų gėlių. Tačiau be reikalo baiminamasi spalvingumo.

Dažnai jaunoji nešasi vienpusę puokštę. Kaip ir bet kuri kita, ji turi derėti prie jaunosios ūgio, jos tualeto, plaukų spalvos ir netgi šukuosenos. Jaunajai su ilga suknele tiks puokštė su svyrančiomis, tartum besiliejančiomis gėlių šakomis, kaspinais. Jei suknelė trumpa, o nuotaka neaukšta, puokštė turi būti nedidelė. Gėlės gali šiek tiek svirti žemyn iš vienos arba abiejų pusių.

Puokštei iš daugelio žiedų paranku naudoti apie 10 cm skersmens tvirtos vielos skritulėlį. Prie jo pritvirtinami žiedai, šakelės, lapai, norint ir kaspinas. Trumpą žiedkotį galima pailginti prie jo pritvirtinti kitą (prieš tai pjūvio vieta apvyniojama sudrėkinta vata, ir sutvirtinimo vieta apsukama lapu). Tokios puokštės dažniausiai komponuojamos iš rožių ir gvazdikų, bet joms tinka ir kitos gėlės: kardeliai, lelijos. Iš kardelių galima sukomponuoti įdomių vestuvinių puokščių. Labai originali puokštė, kuriai imami tik išsiskleidę žiedai, be žiedkočio. Jeigu vestuvinė puokštė komponuojama iš rojų spygliai nupjaustomi, nuo lelijų nuskabomi kad neišteptų jaunosios rūbo.

Vestuvinėms puokštėms komponuoti reikia įgūdžių, didelės fantazijos ir gero skonio. Puokštė turi būti grakšti, lengva, iškilminga.

Vienpusė puokštė komponuojama prieš veidrodį. Gėlės laikomos kairėje rankoje ties liemeniu taip, kaip ją laikys nuotaka. Veidrodyje nuolat patikrinama kiekvieno žiedo ar šakelės kryptis ir išlinkimas.

įteikiant sukomponuotą puokštę jaunajai, reikia pa-tarti, kaip ją laikyti. Visas puokštės žavesys— vienoje jos pusėje, kuri ir rodoma.

Švedijoje labai populiarios lengvos, ažūrinės puokštės krepšelyje. Tiesą sakant, tai ir ne krepšelis, o tik ovalus lankas, prie kurio apačioje iš samanų ir vielos pritvirtintas laikiklis, į kurį susmeigiamos gėlės. Taip sukomponuota puokštė labai patogi, nes jaunoji gali ją nešti, pasikabinusi ant rankos. Be to, į drėgnas samanas susmaigstytos gėlės išsilaiko ilgiau, o vėliau į indą pamerkta puokštė puošia stalą.

Tokia puokštė sukuriama taip. Imame lanksčios stiprios vielos, apsukame baltu ar nuotakos suknelės spalvos kaspinu ir išlenkiame lanku. Abu galus apačioje sutvirtiname drėgnu laikikliu iš samanų ir jį apvyniojame folija. Puokštę komponuojame tokiu pat principu, kaip ir plokščiuose induose, tik darome ją stabilesnę. Gėlės smeigiamos tiesia, lenkta ir išgaubta linija. Minkšti ir sultingi kalijų ir kitų panašių gėlių žiedkočiai savaime neišlinks. Todėl juos perveriame plona lanksčia viela, ir tada žiedkotį drauge su viela lenkiame norima kryptimi. Stambesnės gėlės dedamos puokštės viduryje, o smulkesnės ir pumpurai — iš kraštų. Puokštę gali papildyti ne tik smidro ar paparčio šakelės, bet ir įvairių tropinių augalų gražūs dekoratyviniai lapai. Tokiems krepšeliams tinka švelnūs, pastelinių tonų žiedai: pakalnutės, frezijos, kvapieji pelėžirniai, ciklamenai, gerberos. Kai puokštė užbaigiama, laikiklis uždengiamas lapais.

Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais.

Laikrodis – tai daugiau stiliaus elementas, nei praktinis dalykas

Laikrodis – tai daugiau stiliaus elementas, nei praktinis dalykas. Tai galima pastebėti iš neseniai įvykusios apklausos, kurios metu paaiškėjo, kad net 90 procentų Lietuvos moterų renkasi laikrodį ne pagal technologiją arba funkcionalumą, tačiau tiesiog pagal grožį. Gal tai ir geras dalykas, tačiau reikia žinoti ir tai, kaip atskirti kokybišką laikrodį nuo nekokybiško.

Pavyzdžiui, jeigu jūs ketinate pirkti laikrodį, kuris yra paremtas kvarco technologija (tai kvarcinių kristalų virpesiais paremtas laiko matavimas), tuomet turbūt greitai pastebėsite, kad tokie laikrodžiai moterims kainuoja gerokai pigiau, nei mechaniniai. Turbūt iš karto jums kils į galvą mintis, kad tuomet toks laikrodis turėtų būti nelabai kokybiškas. Tačiau, galime jus patikinti, kad taip tikrai nėra.

Paprasčiausiai, kvarcine technologija pagaminti laikrodį yra gerokai paprasčiau, nei mechaninį. Be jokios abejonės, kvarcinė technologija yra šiek tiek naujesnė, tačiau dar vienas dalykas, kodėl kvarciniai laikrodžiai vyrams ir moterims kainuoja pigiau, yra prestižas.

Turbūt esate girdėję, kad rimčiausi verslininkai nešioja tik mechaninius laikrodžius, kuriuos karts nuo karto įdeda į specialią dėžutę, kuri atsuka laikrodį, kad jis ir vėl veiktų kaip naujas. Taigi, tiesa yra tokia, kad tai tėra prestižo reikalas.

O jeigu kalbėtume apie šiuolaikinius mados skirtumus, tai greitai pastebėtume, kad merginos vis dažniau nešioja metalinę apyrankę turinčius laikrodžius, kurie atrodo gan masyviai. Anksčiau tai buvo vyriškas atributas, o dabar tokie laikrodžiai moterims taip pat gaminami ir, galbūt bus stebėtina, tačiau jie labai populiarūs.

Dažniausiai moterims skirti masyvūs metalinės apyrankės laikrodžiai yra su Swarowski kristalais (taigi, be abejo, jie yra gana brangūs), tačiau galima surasti ir pigesnių variantų, kurie pagaminti su ne tokiais brangiais kristalais ar kitokiais aksesuarais, kurie iš vienos ar kitos pusės primena originalą.

Taip pat iš mados niekuomet neišeina laikrodžiai vyrams ir moterims su odiniu dirželiu – jie yra klasiški, visuomet skoningi ir visada tinka, tad šie universalūs laikrodžiai niekuomet nesiskundžia populiarumu, nors kainų skirtumas gali būti gana milžiniškas.

Kompiuterių taisymas yra labai dažnai reikalinga paslauga

Jei neseniai įsigijote kompiuterį, nepriklausomai nuo jo modelio bei kitų parametrų, anksčiau ar vėliau prireiks kompiuterių taisymo. Kompiuterių taisymas gali būti reikalingas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Reikia pabrėžti, ir tai, jog priežasčių, dėl kurių kompiuterių taisymas gali būti reikalingas yra išties nemažai, tad atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog kompiuterių taisymas yra labai dažnai reikalinga paslauga. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip dažnai yra reikalingas kompiuterių taisymas, dėmesį verta atkreipti į tai, jog nemaža dalis šioje situacijoje siekia sutaupyti. Nepaisant tokių norų, svarbiausia yra suvokti, jog tokiu atveju, pirmenybė turi būti skiriama ne keliems sutaupytiems litams, bet kokybei. Ko dėl būtent kokybė yra svarbiausia? Apie  tai ir pakalbėsime.

Bene pati svarbiausia priežastis, kodėl šiuo atveju yra svarbiausia kokybė, o ne tai, jog kompiuterių taisymas būtų pigesnis, yra ta, jog pigiai kainuojantis kompiuterių taisymas gali būti išties pavojingas. Jei paslaugos kaina yra žema, svarbu suprasti, jog yra labai didelė tikimybė,  kompiuterių taisymas nebus atliktas kokybiškai.

Ko gero, net nereikia sakyti, kas laukia tokiu atveju – jei kompiuterių taisymas nebus kokybiškas, galimi du tolimesnis variantai: kompiuteriu nebus galima naudotis toliau  arba praėjus neilgam laiko tarpui, bus reikalingas dar vienas kompiuterių taisymas, tik šį kartą jis bus ilgesnis, sudėtingesnis ir, ko gero, jums kainuos kur kas daugiau. Vis dėlto, kaip rodo praktika, reikia pabrėžti, antrasis variantas yra kur kas dažnesnis.

Kaip matyti, tiek vienas, tiek kitas aprašytas scenarijus nėra labai malonūs. Kad išvengtumėte galimų nemalonumu, sutaupytumėte ne tik laiko, nervų, bet ir pinigų, labai svarbu, kad iš karto išsirinktumėte tinkamą ir puikai savo darbą išmanantį specialistą. kuris galėtų kokybiškai sutaisyti jūsų kompiuterį.

Reikia pastebėti ir tai, jog tai (puikiai savo darbą išmanančio specialisto pasirinkimas) yra, ko gero, vienintelis būdas, kuriuo reikėtų pasinaudoti tuo atveju, jei norite išvengti aukščiau aprašytų, daug nervų bei pinigų, galinčių kainuoti situacijų. Belieka tik pasidžiaugti, jog patarimų, kaip išsirinkti vis tinkamą kompiuterių meistrą, yra vis daugiau.

Kompiuterių remontas Vilnius – frazė, palengvinanti internetinę paiešką

Internetas yra vienas iš tų dalykų, kuris visada tobulėja ir vartotojams siūlo naujoves

Internetas yra tiesiog nepamina informacijos sklaidos priemonė. Jame galima rasti informaciją apie viską, tad nenuostabu, jog šia galimybe naudojasi didžioji dalis pasaulio vartotojų. Tokie įpročiai bei sprendimai koreguoja ir verslininkų strategiją. Šiandien išties didelė dalis žmonių jiems reikalingas prekes bei paslaugas perkate internete, todėl labai svarbu žinoti, kokios priemonės pagerintų jūsų pardavimų statistiką.

Kalbant apie tai, viena iš populiariausių bei efektyviausių priemonių yra Google reklama. Būtent jos dėka galima iš populiarinti naują elektroninę parduotuvę ar tiesiog padidinti vartotojų skaičių. Vienas iš pagrindinių aspektų, kuo ši reklamos forma išsiskiria iš kitų yra tai, jog ji leidžia pasiekti tikslinę vartotojų auditoriją.

Neretai verslininkai baiminasi, jog jų išleisti pinigai reklamai nueis veltui dėl to, jog reklamą matantis žmogus nėra suinteresuotas įsigyti siūlomas prekes. Tai yra išties svarbus aspektas, tačiau tik jums siūloma internetinė reklama leidžia jį apeiti. Tai reiškia, jog nustatytas reklamos biudžetas bus panaudotas tikslingai, na o jūs mokėsite tik už tuos klientus, kurie atsidarys jūsų internetinės svetainės puslapį. Žinoma, jei anksčiau nesusidūrėte su tokio tipo reklama, greičiausiai jums kyla be galo daug klausimų, na o mes pasistengsime į juos atsakyti.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų žinoti yra tai, jog Google reklama leidžia patiems planuoti bei administruoti reklamos biudžetą. Tai reiškia, jog ši reklama yra aktuali tiek smulkaus, tiek stambaus verslo atstovams, nes jūs patys pasirenkate, kiek pinigų norite ir galite išleisti.

Neretai mos įmonės negali pasirinkti jiems prieinamos reklamos formos, nes daugelis iš jų reikalauja tiesiog per daug investicijų. Visgi, būtent reklama įmonei ir padeda augti, todėl be jos išsiversti tiesiog neįmanoma. Taigi, pasirinkę internetinę reklamą galėsite naudotis visais jums suteikiamais privalumais bei stebėti, kaip keičiasi internetinės svetainės lankomumas bei pardavimai.

Rezultatai turėtų pasirodyti jau po pirmojo mėnesio, na o jie tikrai džiugins. Tikslinė vartotojų auditorija perka daug daugiau, tad net ir mažas lankomumas gali įvykdyti stebėtinus pardavimų rezultatus.

Savaime suprantama, jog ne visi esame pakankamai susipažinę su Google reklama tam jog patys galėtume rengti biudžetus ir tikslingai paskirstyti turimas lėšas. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje bei visame pasaulyje veikia ne viena įmonė, siūlanti savo pagalbą bei patirtį šioje srityje. Galima pasidžiaugti, jog mūsų šalyje yra išties gerų specialistų, kurie neatsilieka nuo naujovių, jomis domisi ir visada tobulėja, kad ir kaip besikeistų tendencijos.

Internetas yra vienas iš tų dalykų, kuris visada tobulėja ir vartotojams siūlo naujoves. Būtent nuo jų ir negalima atsilikti, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekiami maksimalūs rezultatai. Taigi, pasinaudokite pagalba ir jie jums bus ranka pasiekiami.

Buhalterinė apskaita yra viena svarbiausių sėkmingai besivystančios įmonės veiklos sričių

Buhalterinė apskaita yra įvairių pinigais išreikštų ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, kurios svarbiausia paskirtis – informacijos, skirtos ekonominiams sprendimams priimti, gavimas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas numato apskaitos organizavimą, visus privalomus apskaitos dokumentus ir registrus. Be to, šis įstatymas numato ir minėtų dokumentų saugojimą bei įvairių klaidų taisymą.

Buhalterinės apskaita yra viena svarbiausių sėkmingai besivystančios įmonės veiklos sričių. Tinkamam buhalterinės apskaitos valdymui reikalingas ne tik didelis specifinių žinių bagažas, bet ir ilgametė darbo patirtis. Siekdama didžiausios finansinės naudos, įmonė privalo atsižvelgti į konkretaus kliento veiklos specifiką ir tos veiklos apimtis, kad būtų atrastas geriausias ir efektyviausias įmonių bendradarbiavimo modelis. Nepamirškite, kad tvarkinga ir tinkamai prižiūrima buhalterinė apskaita padės jūsų įmonei našiau valdyti finansinius srautus ir tinkamai įvertinti dabartinės veiklos rezultatus, numatyti ateities sprendimus ir sukurti visus įmonės lūkesčius atitinkančią veiklos strategiją.

Jei neturite atitinkamų buhalterinės apskaitos žinių, kreipkitės į profesionalus. Šiandien daugelis įmonių gali pasiūlyti buhalterinės apskaitos paslaugas, atitinkančias visus jūsų lūkesčius. Šiuo metu populiariausios buhalterinės paslaugos yra finansinė apskaita, mokesčių apskaita, darbo užmokesčio apskaita, personalo dokumentacijos tvarkymas. Visas paslaugas jums suteiks kvalifikuoti ir ilgametę darbo patirtį turintys specialistai. Be to, šios įmonės konsultuoja visais buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, padeda organizuoti įmonės buhalteriją, planuoti ateities strategiją, pasirinkti komercinę sėkmę užtikrinantį finansinės apskaitos modelį ir t. t.

Buhalterinių paslaugų įmonės taupo jūsų pinigus, kadangi jums nebereikia samdyti buhalterių, išlaidauti jų mokymams ir kvalifikacijos kėlimo kursams, nereikia skirti papildomos darbo vietos, nuomoti patalpų. Be to, jūs galėsite būti visiškai tikri, kad jūsų duomenys yra saugūs. Paprastai šias paslaugas siūlančios įmonės visus duomenis kopijuoja į atskirą saugyklą, todėl netikėtai sugedus sistemai, visa svarbi informacija išliks patikimose ir saugiose rankose.

Rinkos specialistai tvirtina, kad tvarkinga buhalterinė apskaita gali tapti įmonės sėkmės pagrindu. Tiesa, visus darbus turite patikėti profesionalams, kurie užtikrins tikslų apskaitos tvarkymą, atsižvelgdami į nuolatos besikeičiančius įstatymus ir naujas jų pataisas. Nepamirškite, kad bendradarbiaudami su kvalifikuotais specialistais galėsite tvirčiau judėti link užsibrėžtų tikslų.

Šiomis dienomis įmonės tiesiog privalo turėti internetines svetaines

Šiomis dienomis įmonės tiesiog privalo turėti internetines svetaines, Tai yra savaime suprantamas aspektas, be kurio darbas yra neįsivaizduojamas. Jos reikalingos ne tik tam, jog vartotojai galėtų peržiūrėti esamą informaciją, būdami namuose, tačiau taip pat ir naujų klientų pritraukimui. Kaip žinia, internetinėmis paieškomis mes naudojamės kiekvieną dieną. Jos padeda rasti norimas prekes ar paslaugas visuose šalies miestuose ar net užsienyje. Taigi, galima drąsiai teigti, jog interneto svetainių kūrimas yra paklausi ir perspektyvi sritis. Žinant tai, jog mūsų gyvenimas kuo toliau tuo labiau siejamas su technologijomis, nėra ko stebėtis,  jog didelė dalis žmonių domisi IT sektoriumi ir stengiasi tobulinti savo žinias.

Specialistų teigimu, tai viena iš perspektyviausių specialybių ir šio išsilavinimo žmonės bus reikalingi visada. Nors šiandien ir daug žmonių dirba informacinių technologijų srityje, negalima nepastebėti fakto, jog tai dar nėra pakankamas pasirinkimas verslininkams. Pastarųjų poreikiai bei reikalavimai auga kiekvieną dieną, tad žmonės, gebantys pasiūlyti naujas idėjas bei vizijas yra visada priimami ir vertinami.

Interneto svetainių kūrimas yra be galo sudėtingas procesas. Net jei ir turite išsilavinimą šioje srityje, jums reikalinga patirtis bei nuolatinis tobulėjimas. Informacinės technologijos yra viena iš greičiausiai besikeičiančių sričių, tad kiekvienas šios srities specialistas privalo domėtis naujovėmis ir siūlyti jas savo klientams. Kiekvienas verslininkas gali paliudyti, jog įmonės, galinčios pasiūlyti kūrybingus bei techniškus specialistus yra daug labiau vertinamos ir paklausios rinkoje.

Jei šiuo metu dar tik atidarinėjate įmonę ir pradedate kurti verslą, internetinė svetainė jums yra tiesiog būtina. Joje galite teikti informaciją apie savo veiklą, paslaugas ar prekes, o galbūt net siūlyti jas įsigyti. Tai yra jūsų rinkodaros sprendimas, tad viskas privalo būti apgalvota iš anksto. Tam, jog viską atliktumėte nepriekaištingai, jums reikės bendradarbiauti su net kelių sričių specialistais, tačiau visa tai yra rezultatų vertos pastangos. Imantis tinkamos strategijos auga tiek pardavimai, tiek prekinio ženklo žinomumas, tad galite net neabejoti, jog šis žingsnis yra vienas iš svarbiausių.

Pradžioje internetinių svetainių kūrėjų paieškos gali atrodyti be galo sudėtingos. Kaip jau anksčiau minėta, šioje srityje dirba pakankamai daug įmonių, tad žmogui, kuris galbūt ne viską žino bei supranta, priimti sprendimą yra be galo sudėtinga. Dėl šios priežasties domėkite daugelio įmonių veikla ir veskite derybas su kiekviena iš jų.

Interneto svetainių kūrimas yra atsakingas darbas, tad jį patikėkite tik geriausiems specialistams. Neretai geriau sumokėti už paslaugą šiek tiek daugiau, tačiau būti tikriems dėl geriausių rezultatų, nei bandyti sutaupyti ir patiems sukti galvą, kaip daryti įvairius pakeitimus. Geri specialistai ne tik atliks jūsų visus reikalavimus, tačiau taip pat dalinsis idėjomis bei pasiūlymais, na o tai visada vertinga informacija, kuri privalo būti apsvarstyta.

Automobilinės padangos atsiradimo istorija

Ir garu varomų, ir pirmųjų automobilių su benzininiais varikliais ratai buvo tokie pat kaip ir giminaičių karietų. Skyrėsi tik matmenys ir svoris. Didėjant mašinų greičiui, tarp variklio ir ,rato „kilo konfliktas“, kurį sušvelnino viena pirmo žvilgsnio paprasta airių veterinarijos gydytojo Džono Danlopo gudrybė — pripučiama, arba pneumatinė, rato padanga. Ji kaip ir daugelis kitų naujovių buvo atrasta visiškai atsitiktinai.

Kartą 1887 metų vasarą Belfasto veterinarijos gydytojas Danlopas stebėjo, kaip jo paauglys sūnus sode važinėjasi triračiu. Siauri metaliniai triračio ratai šlapiuose sodo takeliuose įspaudė gilias provėžas, jos labai bjaurojo stropiai prižiūrimą sodą (gydytojas mėgdavo triūsti prie medžių, dekoratyvinių krūmų, gėlių…). Gaila savo rankomis sukurto grožio — sūnaus triratis lygius sodo takelius gali paversti paprasčiausiais išmaltais keliukais. Bet ką, daryti? Uždrausti sūnui važinėtis? Danlopas mylėjo savo sūnų ir nenorėjo atimti iš berniuko šio malonumo. Galbūt. uždėti ant ratų plačius metalinius ratlankius? Bet tada triratis pasunkės! O jeigu…

Juk tai taip paprasta. Reikia padaryti naujus ištisinius medinius ratus su grioveliais. Paskui iš senos guminės prijuostės, kurią nudėvėjo gydydamas gyvulius, suklijuoti vamzdelius, sujungti jų galus ir uždėti ant dviračio ratų.

Iš viršaus kiekvieną tokį guminį vamzdelį (arba kaip šiandien vadiname — kamerą) Danlopas padengė medžiagos juosta ir jos kraštus vinimis prikalė prie rato. į kamerą įstatė ploną guminį vamzdelį ir per jo galiuką pripūtė oro. Dabar triratis palikdavo visai negilias vėžes, o svarbiausia — sūnui pasidarė daug lengviau važinėtis.

Taip Džonas Danlopas (1840-1921) antrą kartą išrado pneumatines padangas, kurias prieš keturiasdešimt metų jau buvo išradęs anglas R. Tompsonas. Tačiau jo pernelyg ankstyvas išradimas buvo užmirštas. Veterinarijos gydytojas pataikė pačiu laiku. Būdamas praktiškas žmogus, jis 1888 metais savo išradimą įregistravo, gavo patentą, o jo sugalvotos pripučiamos padangos „apavė“ automobilio, ratus.

Neabejotinai reikalingos ir naudingos, pirmosios pneumatinės padangos automobilių vairuotojams pridarė daug rūpesčių, nes buvo labai nepatvarios, greitai prakiurdavo. Dėl to padažnėjo avarijų. Kai kurios iš jų būdavo labai sunkios. Automobiliui verkiant reikėjo patvaresnio apavo.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo užpatentuota daugybė elastingų ratų, bet jie su pneumatine padanga neturėjo nieko bendro. Atsirado padangų, supintų iš guminių virvelių, sudarytų iš guminių blokų, pagaliau — bandažų iš spiralinių spyruoklių su odiniu apvalkalu. Pamėginta net pripildyti padangas ne oro, bet skysčio, arba prikimšti jas mažų sviedinukų, visokiausių tamprių medžiagų. Per Antrąjį pasaulinį karą patrankoms ir priekaboms buvo naudojami akytos gumos pripildyti ratai, tačiau jie buvo sunkūs ir kieti, kaisdavo ir suirdavo važiuojant didesniu greičiu. Nieko geresnio už pneumatinę padangą taip ir nepavyko išrasti.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Gerą įspūdį palieka rūpestingai tvarkomos autostrados ir kiti keliai

Čia dviračių takai būna dviejų tipų: dviračių eismo juostos magistralinių ar gatvių pakraščiuose ir dviračių takeliai, įrengiami nuošaliau važiuojamosios kelio dalies kaip visiškai savarankiškos trasos. Sankryžose dviračių eismą reguliuoja specialūs šviesoforai

Gerą įspūdį palieka rūpestingai tvarkomos VDR autostrados ir kiti keliai. Labai apgalvotai išdėstomi judrūs kelio ženklai, rodyklės, užrašai, kita informacija. Ypač aiškūs nurodomieji ženklai, kuriais pažymima judėjimo kryptis ir atstumas iki stambiausio centro ar artimiausios gyvenvietės. Visi kelio ženklai gerai matomi tiek dieną, tiek naktį, nes jie apšviečiami net ir nedidelėse gyvenvietė VDR miestuose nesunku orientuotis: svarbiausios, gatvių sankryžose stovi ženklai, nurodantys išvažiavimo kryptis i pagrindines magistrales. VDR kuoliai sunumeruoti, numeracija atitinka pagrindinių Europos kelių numeraciją, nustatytą Ženevos konvencija. Kiekvienais metais didėja VDR keliais važiuojančių turistų skaičius, tačiau nurodomieji ženklai aiškūs ir tiems, kurie nemoka vokiečių kalbos.

Greitkeliai jungia svarbiausius VDR miestus — Berlyną, Leipcigą, Drezdeną, Erfurtą. Baigtas tiesti naujas greitkelis iš Berlyno į Rostoką. Ir viso VDR yra apie 1600 km greitkelių (autobanų). Ir platumu, ir važiavimo juostų skaičiumi VDR greitkeliai panašūs į mūsų autostradą Vilnius—Kaunas. Šiuose miestuose vyksta paslaugos – mašinų supirkimas vilniuje. Tiesa, yra kai kurių skirtumų. Pavyzdžiui, atstumas žymimas ne kas kilometras, o kas pusė kilometro. Greta kilometrų skaičiaus yra rodyklė, kurioje pusėje įrengtas telefonas, nes VDR greitkelių skiriamojoje juostoje kas trys kilometrai yra telefonas susisiekti su dispečerine tarnyba, kuri atsiunčia techninę ar medicininę pagalbą, kelių policiją. VDR greitkeliuose niekur nepamatysi ne vietoje stovinčio automobilių stovėjimo aikštelės čia išdėstytos kas 3-5 km, vairuotojas jose gali pailsėti, netrukdydamas eismui apžiūrėti ar paremontuoti automobilį. Aikštelės nedidelės, vienoje telpa 10-15 mašinų, joms parenkamos vietos su akiai maloniu gamtovaizdžiu.

VDR autostrados už sankasos apželdintos medžiais. Gražiai atrodo ir neaukštų krūmų guotai skiriamojoje juostoje. Be to, naktį jie „neutralizuoja“ priešinga kryptimi važiuojančių mašinų šviesas. Stulpeliai kelio sankasai pažymėti ar kelio ženklams tvirtinti daromi iš plastmasės arba profiliuotos skardos, todėl mažiau nukenčia i juos atsitrenkę automobiliai.

Niekur neteko matyti pėsčiųjų, pereinančių autostradą ar žingsniuojančių jos pakraščiu, nevažinėja kelkraščiu ir dviratininkai. Vairuotojai ir pėstieji VDR miestuose bei keliuose labai paslaugūs.

Šaltinis – Miestų transporto ir bendrosios eismo bei automobilizacijos problemos

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Nustatant vairuotojo darbo ir poilsio režimą, reikia įvertinti jo nervinę emocinę įtampą, kuri randa važiuojant dideliu greičiu. Tiriant geležinkelių transporto darbo specifiką, nustatyta, kad, šiuolaikiniams lokomotyvams važiuojant dideliu greičiu, mašinistams daug anksčiau atsiranda nuovargio požymių ir vėliau atsistato fiziologinės funkcijos poilsio metu.

Automobilio važiavimo režimas, ypač ilgoje kelionėje, turi būti nustatomas atsižvelgiant į vairuotojo darbingumą ir į eismo saugumą visos kelionės metu. Eksperimentu, kuris buvo atliktas VFR, įrodyta, kad vairuotojas, maršrute besilaikantis racionalaus darbo ir, poilsio režimo, paprastai nepraranda greičio arba praranda labai nedaug. Dviem vairuotojams buvo pasiūlyta vienodais automobiliais nuvažiuoti 1600 km iš VFR į Italiją tuo pačiu maršrutu. Vienam vairuotojui buvo pavesta laikantis eismo taisyklių kiek galima greičiau atvykti į paskyrimo punktą. Antrasis turėjo važiuoti taip, kad maršrute mažiausiai nuvargtų.

Pirmasis vairuotojas į paskirtą punktą atvyko tik, 21 min. anksčiau negu antrasis, nuvažiavęs nurodytą atstumą per 20 val. 12 min.

Eksperimentas buvo pakartotas 1300 km ilgio maršrute. Ir vėl laiko skirtumas buvo 21 min. Beje, pirmasis .vairuotojas daug dažniau lenkė ir stabdė, be to, sunaudojo daugiau degalų.

Svarbus veiksnys, mažinant vairuotojo nuovargį, yra trumpalaikės pertraukos darbo metu. Nustatyta, kad geriau daryti trumpas pertraukas po palyginti neilgo darbo, negu ilgas pertraukas po ilgo.

Čekoslovakijos darbo ir profesinių susirgimų institutas bei Transporto tyrimo institutas rekomenduoja po 4 val. darbo daryti 5 min, pertrauką, po 5 val. — 10 min. pertrauką, po 6 val. —15 min. pertrauką.

Ciuricho darbo higienos ir fiziologijos institutas parengė tokią pertraukų sistemą vairuotojo darbe: „kelionėje, kuri trunka mažiau kaip 3 val,– nė vienos pertraukos; kelionėje, kuri trunka 3-5 val.,- kas valandą 5 minučių pertrauka; po 2 ir 4 darbo valandų — ilgesnė pertrauka lengvai pasistiprinant (arbata, kava); kai kelionė trunka ilgiau kaip 5 val. — kas valandą 5 minučių pertrauka, po 2 valandų — ilgesnė pertrauka pasistiprinant (arbata, kava) ir po 4 darbo valandų — ilga pertrauka, ne trumpesnė kaip 30 min“

Kad vairuotojas per anksti nenuvargtų ir jam nepasireikštų slopinimo būsena, yra būtinos trumpalaikės aktyvaus poilsio pertraukos. Tarybiniai fiziologai įrodė, kad nuvargus geriausia ilsėtis ne pasyviai — ramybėje, gulint (išskyrus pilnaverti nakties miegą), o aktyviai, t. y. judant.

Norint išvengti pervargimo, pagrindinė priemonė yra pilnavertis nakties miegas be pertraukos (8— 9 val., ir ne mažiau kaip 7 val.), įprastu laiku ir racionalus mitybos režimas. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikia skirti sunkvežimių vairuotojų, dirbančių tarpmiestinėse trasose, darbo ir poilsio režimui, nes jie dažniausiai neturi sąlygų normaliai pailsėti.

Reikia įrengti poilsio punktus, kur vairuotojas galėtų pailsėti ir pavalgyti. Apgalvotas maršrutas su kelionės lape nurodytomis poilsio vietomis labai pagerina tolimų reisų vairuotojų darbo sąlygas.

Pastaraisiais metais įgyvendinta daug priemonių gerinant vairuotojų, atliekančių reguliarius tarpmiestinius pervežimus, poilsio sąlygas. Jose yra saugomos aikštelės automobiliams gerai įrengti poilsio kambariai, kuriuose nemokamai gali pailsėti vairuotojai.

Mazginėse transporto ekspedicinėse įmonėse yra bufetai, šiltas dušas, radijas, televizoriai, laikraščių ir žurnalų.

Nedera užmiršti, kad 10-15 minučių poilsis po 2-3 val. kelionės, nedidelis laiko nuostolis (juo labiau, jeigu toks poilsis planuojamas), bet tuomet neabejotinai išlaikomas ilgas automobilio vairuotojo darbingumas, o tuo pačiu ir garantuojamas eismo saugumas.

Vairuotojo darbingumą palaiko ir kelias, jeigu jis gražus, gerai įsikomponuoja j landšaftą ir juo važiuojant keičiasi įspūdžiai. Palankios eismo aplinkybės ir pakelės vaizdai aktyvina dėmesį, atitolina nuovargį ir neleidžia susidaryti slopinimo būsenai.

Kovojant su nuovargiu ir slopinimo būsena, rekomenduojamas trumpalaikių pratimų kompleksas, sudarytas įvertinant vairuotojų darbo pobūdį. Pratimų kompleksą reikia atlikti 3-5 minutes po kiekvieno 2-3 valandų nepertraukiamos kelionės, taip pat kiekvienu atveju, kai vairuotojas pasijunta nuvargęs arba mieguistas.

Draugų pastebėjimai apie „Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija“ jie taip pat beabejo atlieka naudotų automobilių supirkimas Kaune paslaugas.

Paskutiniai štrichai su Kalinino srities šokiu

Merginos apibėga porose vienos apie kitas, o tuo metu vyrai, pabėgėję keletą žingsniukų vienas paskui kitą į priekį, pradedant 10 takto antra ketvirtine, suka į centrą kiekvienas artyn prie savo merginos. 12 takto pirmoje ketvirtinėje visi, pasisukę veidu laikrodžio rodyklės kryptimi, smagiai treptelia porose, susikabindami rankomis paprastai ir pakeldami jas pečių. Treptelėjimo metu kiekviena mergina dešinę ranką uždeda priekyje stovinčiai merginai ant dešiniojo peties, o kiekvienas vyras savo kairę ranką pakelia į šoną ligi pečių. Visi šokėjai sudaro didelę žvaigždę.

VI

Didelė žvaigždė

Žvaigždė visą laiką sukasi pačiuožiamuoju kalinino srities žingsniu laikrodžio rodyklės kryptimi. Apsukti reikia vieną kartą. Pabaigoje merginos sustoja dvi tvoreles scenos šonuose. Tvorelėse susikabinusios rankomis paprastai ir jas pakėlusios aukštai. Kiekviena kraštinė mergina laisvąją ranką pakėlusi taip pat. Tvorelė į tvorelę pasisukusi veidu. Atstumas kiek galima didesnis. Vyrai už tvorelių, veidu pasisukę į centrą. Rankos ištiestos į šonus.

VII

Merginų tvorelės

Dabar merginų tvorelės stovi vietoje scenos šonuose, o vyrai landžioja vidų ir išorę panašiai, kaip II posme landžiojo merginos. Iš pradžių vyrai. landžioja pačiuožiamuoju, o vėliau — nuo 8 takto antros ketvirtinės — bėgamuoju žingsniu. Skirtumas tas, kad vyrai pirmiausia lenda pro dešinį savo merginos petį, o išlenda pro kairį ir užbaigia, sustodami šalia savo merginos taip, kad ji būtų iš dešinės. Susidaro dvi eilės scenos šonuose. Viena eilė atsigręžia į kitą. Porose susikabinę paprastai žemai.

VIII

Eilių pasikeitimas

Pačiuožiamuoju žingsniu eilės eina artyn viena kitos. Ketvirto pačiuožiamojo žingsnio metu iš kairės scenos pusės einančios poros pakelia rankas aukštyn, sudarydamos vartelius, pro kuriuos turės pralįsti iš dešinės scenos pusės einančios poros

Pralindusios poros eina pačiuožiamuoju žingsniu toliau ir sueina vieną eilę scenos gilumoje. Dėl to labiausiai gilumoje esančios poros po pralindimo daro pačiuožiamuosius žingsnius vietoje. Iš eilės kitos dvi poros eina nedideliais žingsniais ir daro nedideli lanką į gilumą. Dar kitos dvi poros einia truputi didesniais žingsniais. Arčiausiai žiūrovų esančioms dviems poroms tenka eiti pačiais plačiausiais žingsniais, darant pačius didžiausius lankus. Pabaigoje poros susikabina dešinėmis parankėmis, o kaires rankas deda ant klubų ir pritupiamuoju žingsniu pradeda suktis vietoje.

Visos poros smagiai sukasi, 12 takte visi smagiai treptelia porą kartų dešinėmis kojomis su lotynų šokių bateliais, veidu pasisukę žiūrovus. Mergina vyrui iš dešinės.

Dainų šventėje šio žaidimo du arba tris ratelius galima jungti vieną. Visas žaidimas nuo pradžios ligi galo beveik nereikalauja jokiu pakeitimų.

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą. Kelią prieš save jie mato lyg pro binoklį arba vienvamzdj žiūroną, o erdvę iš šono blogai įžiūri. Vairuotojams su tokiu regėjimo trūkumu sunku važiuoti per sankryžas, ir jie kelia pavojų eismo saugumui. Ši regėjimo defektą galima kompensuoti, sumažinant važiavimo greitį ir būnant ypač atsargiam ten, kur gali kilti grėsmė iš šono, o intensyvaus judėjimo sankryžose ir keliuose pasukant galvą kairėn ir dešinėn. Vairuotojas privalo gerai skirti spalvas, ypač žalią nuo raudonos ir geltonos spalvos.

Nesugebėjimas jų skirti, vadinamasis daltonizmas, daugiausia paplitęs vyrų tarpe. Vairuotojai daltonistai privalo sekti šviesoforo signalus, kurie paprastai esti išdėstyti taip: viršuje — raudonas, viduryje geltonas, o apačioje — žalias. Tačiau reikia būti labai atidžiam, kad nesuklystum, kai šviesofore signalai išdėstyti kita tvarka. Be to, šviesoforo signalo spalvą galima nustatyti, sekant kitų vairuotojų veiksmus.

Dar viena regėjimo savybė yra gebėjimas tiksliai nustatyti atstumą. Tai labai svarbu automobiliams prasilenkiant, aplenkiant ir važiuojant eilėje. Vairuotojai, nesugebantys tiksliai nustatyti atstumo, gali sudaryti pavojingą situaciją, arba kitiems nepageidaujamą kliūtį. Labai paplitęs regėjimo defektas yra susilpnėjęs vizualinis suvokimas tamsoje. Beje, šį trūkumą gali turėti net gerai dieną matantys vairuotojai. Tie, kurių sugebėjimas matyti sumažėja temstant, turi būti ypač atsargūs, važiuodami naktį.

Jie privalo laikytis šios taisyklės: mažinti greiti, tirštėjant sutemoms. Greitis turi priklausyti nuo vairuotojo matomo kelio atstumo. Kai kurie nejudantys daiktai (pavyzdžiui, akmenys) arba lėtai judančios kliūtys (katės, šunys), taip pat einantys arba stovintys žmonės, kurių rūbų spalva nesiskiria nuo kelio paviršiaus, tamsoje esti beveik nematomi, todėl vairuotojas juos pastebi tik labai netoli.

Visi išvardytieji regėjimo trūkumai verčia vairuotoją būti kur kas atidesnį, todėl jis greičiau pavargsta. šią aplinkybę būtina atsižvelgti vairuojant. Žmogaus akis daug lėčiau prisitaiko prie šviesos intensyvumo pasikeitimo, pereinant iš apšviestos zonos į tamsią, negu atvirkščiai. Iš — apšviestos erdvės patekus į tamsią, pradinis – akių prisitaikymas prie tamsos trunka keletą minučių, o geras regėjimas sugrįžta maždaug už pusvalandžio.

Vairuotojui nepalanki aplinkybė yra apakinimas, pavyzdžiui, priešpriešinio automobilio žibintų šviesa. Jau būdamas 20 m atstumu nuo jo, vairuotojas nemato nieko, kas yra prie to automobilio. Prasilenkus vėlgi turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol grįš gebėjimas matyti. Vairuotojas, į tai neatsižvelgdamas, gali užlėkti ant jam nematomos kliūties. Neigiamą įtaką regėjimui daro amžius. Pagyvenusių žmonių akys po apakinimo nemato kur kas ilgiau, kaip ir pripranta prie tamsos daug lėčiau, negu jaunų. Būna, kad pagyvenę žmonės dėl tokio prasto regėjimo visai negali vairuoti automobilio naktį ir gali jį vairuoti tik dieną.

Draugai teikia supirkimo Klaipėdoje paslaugas.

Naudinga sužinoti apie pirmąją pagalbą.

Kodėl apsaugai neužtenka tik signalizacijos?

Vien tik signalizacija – XXI amžiuje jau nebėra pakankama apsauga nuo įsilaužimų. Tobulėja vagys, tobulėja technika, kurią jie naudoja, tobulėti privalo ir apsaugos įmonių diegiami įrenginiai ir nors apsaugos tarnybos Lietuvoje siūlo platų paslaugų spektrą, niekuo neatsiliekantį nuo kitų Europos Sąjungos šalių, renkantis iš siūlomų paslaugų, visada skatintina užsakyti ne tik pavienės signalizacijos, bet ir visos kompleksinės apsaugos sistemos įdiegimą.

Kompleksinės apsaugos sistemos (nesvarbu – skirtos butui, namui ar kitokiam objektui) – patikimiausia Jūsų nuosavybės saugojimo forma ištisą parą, kuri šiomis dienomis tampa nebe prabanga, o būtinybe. Signalizacijos būsto ar verslo objekto apsaugai susideda iš kelių svarbių įrenginių ir yra sujungtos su apsaugos tarnybos punktais, kuriuose budintys pareigūnai operatyviai reaguoja suveikus apsaugos sistemai ir atvyksta į įvykio vietą panaikinti grėsmės.

Taigi, kokie įrenginiai įeina į kompleksinės apsaugos sistemos paketą?

  • Centralės ir jų priedai
  • Sirenos;
  • Maitinimo šaltiniai ir akumuliatoriai;
  • Belaidės sistemos;
  • Teritorijų judesio jutikliai;
  • Stiklo dūžio ir vibracijos jutikliai;
  • Patalpų apsaugos jutikliai;
  • Magnetokontaktai;
  • GSM įranga.

Kaip matote, apsaugos tarnybos Lietuvoje siūlo platų saugumą užtikrinančių kompleksinių įrenginių pasirinkimą ir kiekvienas jų sprendžia svarbias žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turto išsaugojimui skirtas užduotis. Štai kodėl efektyviausias būdas užtikrinti turto bei žmonių sveikatos apsaugą – kompleksinės apsaugos sistemos.

Signalizacija vis vien išlieka pagrindine kompleksinės apsaugos sistemos dalimi. Tad pakalbėkime plačiau apie pavienės signalizacijos veikimo principą.

Signalizacijos veikimo principas:

Signalizacija namui / butui / verslo įstaigai priskiriama techninės apsaugos tipui. Objekto perimetras, taikant techninę apsaugą, blokuojamas specialiais apsaugos signalizacijos davikliais, kurie automatiškai reaguoja į bet kokį neteisėtą būdą patekti vidun. Signalizacija namui gali būti skirta tik pačiam objektui ir (arba) objekto perimetrui.

Signalizacija leidžia parinkti daviklių kiekį ir paskirtį, atsižvelgiant į Jūsų objekto parametrus, aukštą, kuriame gyvenate (jei tai butas), kambarių (kabinetų, patalpų) skaičių ir bendrą plotą. Sistemos optimalumas garantuojamas dideliu saugomų zonų skaičiumi, plačiu daviklių pasirinkimu ir dauguma papildomų funkcijų (gaisro signalizacija, apsauga nuo užliejimo).

Abejojate, ar Jums reikalinga signalizacija Jūsų namui / butui / verslo įstaigai? Patariame nedvejoti ir ją įsirengti. Ypač svarbu pasirūpinti atokiau esančio privataus turto apsauga, nes ilgam paliktas be priežiūros toks turtas tampa masalu vagišiams. Į privataus turto apsaugą atsižvelgti kviečia ir statistika: net 75 proc. vagysčių vykdoma iš privačių namų. Tačiau ir mieste individualų namą turintys gyventojai neturėtų pastato saugumo palikti atsitiktinumui.

Tikrai nepasigailėsite pasirinkę kompleksinės apsaugos sistemos įrengimą, nes visos tokios apsaugos sistemos kompleksiškai surištos tarpusavy. Tokiu būdu sukuriama integruota erdvė, skirta keitimuisi signalais tarp skirtingų elementų. Visos sistemos dirba kompleksiškai, vienu metu atlikdamos kontrolės, pavojaus nustatymo, įvertinimo, izoliavimo ir reagavimo į jį funkcijas. Tokiu būdu apsauga garantuojama iš karto keliais kanalais.

Be to, dėl centralizuoto, nuotolinio posistemių valdymo atsiranda galimybė operatoriui susidaryti pilną saugomo objekto būsenos ir jo apsaugos sistemų funkcionavimo paveikslą. Visa tai leidžia greitai priimti teisingiausią sprendimą, atsižvelgiant į kompleksinės apsaugos sistemos įrenginių perduodamus duomenis.

Patariame sumokėti fiksuotą mėnesinę įmoką (o ji nebūtinai labai didelė) už namo apsaugą ar vieną kartą įsigyti turto apsaugai skirtą įrangą nei, priešingu atveju, gailėtis netekus brangios buitinės technikos ar namuose laikomų santaupų. Apsaugos tarnyba pasiūlys Jums optimaliausią kainos ir kokybės variantą ir, dažnu atveju, leis už paslaugą atsiskaityti išsimokėtinai.

Šaltinis: Saugos tarnyba – protingas būdas pasirūpinti savo saugumu

Neparazitinės gėlių ligos

Neparazitinės ligos pasireiškia dažniausiai dėl drėgmės, šilumos, šviesos, mais­to medžiagy trūkumo arba pertekliaus.

Drėgmės trūkumas dirvoje sukelia įvairių augalo antžeminių dalių vytulį, džiū­vimą, lapy kritimą pirma laiko. Trūkstant dirvoje drėgmės, krinta azalijy lapai, cik­lameny žiedkočiai išauga trumpi (žiedai po lapais), gelsta ir vysta daugelio gėli4 lapai. Dėl nenormalaus vandens režimo (po ilgos sausros gausūs krifuliai arba po išdžiūvimo gausiai palaisčius) plyšta, sproginėja tulpių, chrizantemų, pelargonijų stiebai, krinta didžiažiedžiy begonijų žiediniai pumpurai.

Drėgmės perteklius dirvoje skatina šakny ir apatinės stiebo dalies puvinius, žūva nuo juodosios kojelės. Jeigu šiltnamiuose trūksta šviesos, reikia atitinkamai sumažinti ir temperatūrą.

Šviesos perteklius gėles veikia panašiai taip, kaip femperatūros perteklius: pasikeičia kaktusy ir kity gėliy spalva — jos parausvėja. Iš stipriai apšviestos pa­talpos gėles staigiai pernešus 1 užpavėsintas, lapai pradeda ruduoti ir kristi. Pavėsi mėgstantieji augalai, laikomi sfipriai saulės apšviestoje patalpoje, gelsta ir ruduoja.

Drėgmė

Dėl per didelės oro drėgmės ant daugelio augalu (begonijos, pelargonijos, klivijos ir kf.) lapq ir stiebq pasireiškia sukamšfėjimas, o kaktusq audiniai pasidaro stikliški, neatsparūs puviniams. Chrizanfernq ir pelargonijų žiedkočiai dėl per di­delės oro drėgmės sprogsfa, plyšta (ypač fam jaufrūs jacintai, iš sausos patalpos staigiai pernešti j labai drėgną pafalpą). Didelė oro drėgmė skafina daugerio gry­biniq ligrt, ypač kekerinio puvinio, plitimą.

Maisto medžiagq frūkumas arba perteklius taip pat sufrikdo gėhq augimą. Trūkstant azoto, gėliq lapai būna smulkūs, šviesiai žalios spalvos; jie džiūsta, fačiau nenukrinfa, o kabo anf augalo.

Nuo azoto medžiagų pertekliaus susidaro daug vegetatyviniq organq— lapq, o generalyviniu— žiedq—mažai. Dėl azofo pertekliaus gėlės žydi vėliau ir su­mažėja jrt atsparumas jvairioms ligoms ir ju sukėlėjams.

Trūkstant kalio, ruduoja gėliq lapq viršūnės, išlinksta stiebai, lapq farpgysliai pašviesėja, o kai kada lapai būna kreivi, nenormalūs.

Nuo kalio pertekliaus ruduoja lapq kraštai, žiedai netenka geros išvaizdos, žiedlapiai išsikraipo.

Trūkstant fosforo, lapai nusidažo rausva arba violefine spalva, žiedai būna maži, sfiebai ir žiedkočiai frumpi ir ploni.

Trūkstant magnio, gelsta ir apmiršta apatiniai lapai, 1apq tarpgysliai ruduoja, o gyslos lieka žalios, šaknys išauga ilgos.

Mangano trūkumui jautrūs viršūniniai jauni lapai; jie pasidaro dėmėti šviesio­rnis dėmelėmis.

Geležies trūkumą gėlės jaučia dažniausiai daug kalkiq turinčioje dirvoje. Jis pasireiškia lapų chloroze  Šie požymiai ypač būna ryškūs ant azalijų, kalceoliarijų, hortenzijų, raktažolių ir rožių lapų.

Boro trūkumui jaufriausi jauni lapai ir pumpurai. Lapai sustorėja, pasidaro fra­pūs ir dėmėti šviesiomis dėmelėmis. Trūkstant boro, iš pažastiniq pumpurq auga daug ūglirJ, tarpubambliai sutrumpėja, šaknys pamažu apmiršta.

Trūkstant kalcio, džiūsta ir sukasi lapų viršūnės, kraštai, pumpurai, apmiršta šaknys. Didelės reikšmės gėliu augimui ir sveikatingumui turi dirvos reakcija, išreiškiama pH. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomas plačiau auginamoms gėlėms tinka­miausias dirvos pH.

Kodėl verta naudotis skyrybų internetu paslaugomis?

Santuokos nutraukimas niekada nebuvo lengvas žingsnis. Tai pakankamai sudėtingas gyvenimo tarpsnis, kai sudūžta svajonės, tenka susidurti su karčia realybe ir priimti gan sunkius sprendimus.

Žinoma, kad žiūrėti į skyrybas vien tik negatyviai nereikia. Juk šis procesas žmonėms suteikia teisę pasukti skirtingais keliais. O šiais laikais šį procesą pradėti nėra labai sudėtinga. Galima išsiskirti ir internetu. Iš pradžių toks pasiūlymas šiek tiek glumina. Esame įpratę prie tradicinio proceso – barnis, advokatas, teismas, jo sprendimas ir laisvė.

Dabar situacija yra šiek tiek kitokia. Skyrybų procesui nereikia teisininko. Akivaizdu, kad bus sutaupyti poros pinigai, tereikia internetu užsisakyti skyrybų paketą, kuriame viskas tiksliai ir aiškiai nurodoma, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia pasielgti, kad skyrybos labai ilgai netruktų, o rezultatas patenkintų abi puses.

Pigiai ir greitai galima išsiskirti tik viena forma, tai bendru sutarimu. Visi kiti veiksmai pareikalaus ilgesnio laiko tarpo ir jau tikrai ne vienos teisininko konsultacijos, nes teks rinkti įrodymus, ieškoti liudytojų ir kitų faktų bei argumentų, kurie teisėjui padėtų priimti norimą sprendimą.

Skirtis bendru sutarimu nėra labai sudėtinga

Skirtis bendru sutarimu nėra labai sudėtinga, bet reikia gebėti susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių – turto, kuris turės būti padalintas, vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimai. Atrodo, kad didelių rūpesčių čia nėra, bet neretai sutuoktiniai nesugeba surasti bendros kalbos. Vėl prasideda nereikalingi barniai, ginčai, nepagrįstos kovos, o rezultatas būna toks pat. Pora išsiskiria, tik proceso kaštai išauga kelis kartus. Kam to reikia?

Racionaliai mąstantis asmuo pasakys, kad bendrą kalbą, nors būna ir sunku, bet reikia surasti. Tada galima pasinaudoti ir skyrybų internetu galimybe. Už pakankamai nedidelį mokestį klientas gauna paketą, į kurį įeina skirtingi dokumentai. Vieni padės pradėti skyrybų procesą bendru sutarimu, kiti pasiūlys kaip išspręsti esamą ginčą, prisiteisti išlaikymą (alimentus). Pakete bus ir kiti dokumentai, kurie detaliai paaiškina visą proceso eigą. Informacija visada praverčia. Jums teliks susipažinti su visomis galimybėmis. Teisingai užpildyti dokumentus ir juos perduoti apylinkės teismui.

Bus paskelbta teismo data ir tada sulauksite jo sprendimo. Teismas gali nepatenkinti noro išsiskirti tik vienu atveju – sutuoktiniai neteisingai užpildė dokumentus, tai darykite atidžiai. Laiko klaidoms ištaisyti turėsite ir procesą pradėsite vėl iš naujo. Žinoma, jei seksite instrukcijomis ir dėl visko gebėsite sutarti, ištuokos liudijimas jus pasieks pakankamai greitai.

Sportas ir hanteliai

Dažnai atsitinka taip, kad žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla, ne visada turi laiko keliauti į sporto klubą. Jei turite pakankamai valios ir noro – erdvę treniruotėms galite įsirengti ir namuose. Tam ypač pasitarnauja hanteliai, kurių pagalba galite mankštinti kone visas raumenų grupes. Pateikiame keletą pratimų, kurių atlikimui reikalingi hanteliai.

Hantelių spaudimas kampu

Jei turite galimybę reguliuoti savo suolelio kampą, nustatykite jį 35 laipsnių kampu. Suveskite mentis atgal ir atstatę krūtinę į priekį, iš lėto atsisėskite ant suolelio. Hanteliai turi būti ant šlaunų, o kojos tvirtai atremtos į žemę. Šlaunų ir rankų pagalba iškelkite hantelius iki pečių ir atsigulkite. Turite išlaikyti poziciją, kurioje hanteliai yra kažkur ties krūtine, virš alkūnių. Atliekant pratimą, svarbu kvėpavimas, todėl visų pirma įkvėpkite ir išpūsdami orą spauskite hantelius žemyn, kol juos suvesite vieną šalia kito.

Pritūpimai

Tai itin veiksmingas pratimas, skirtas kojoms ir sėdmenims. Visų pirma, pasirinkite sau tinkamą svorį. Atsistokite kiek praskėtę kojas ir paimkite po vieną svarmenį į rankas. Nuleiskite jas prie šonų. Žiūrėdami tiesiai, priešais save, įkvėpkite, truputį išrieskite nugarą ir iš lėto pritūpkite. Kai šlaunys taps lygiagrečios grindims, ištieskite kojas per kelius ir grįžkite į pradinę padėtį. Baigę pratimą iškvėpkite. Labai svarbu, kad viso pratimo metu nugara išliktų tiesi, o hanteliai būtų laikomi tvirtai, nekryptų į šonus.

Svarmenų „plėšimas“

Atsigulkite ant siauro suolo, kuris leistų jūsų pečiams judėti laisvai. Hantelius laikykite į viršų ištiestomis rankomis ir šiek tiek sulenktomis alkūnėmis (taip užtikrinate mažesnę apkrovą sąnariui). Įkvėpkite ir leiskite svarmenis žemyn, kol alkūnės atsidurs pečių lygyje. Tada iškvėpdami vėl kelkite svarmenis į viršų.

Rankų lenkimas su hanteliais

Atsisėskite ant horizontalaus suolelio ir suimkite į rankas svarmenis taip, kad delnai būtų atgręžti į vidų. Įsitikinkite, kad jūsų laikysena yra tiesi ir žiūrite į priekį, o alkūnes prispauskite prie korpuso. Giliai įkvėpkite ir iškvėpdami rankas kelkite aukštyn, delnus sukdami į viršų. Pasistenkite, kad pratimo metu hanteliai, jų svoris ir jūsų jėga būtu sukoncentruota į bicepsus. Nuleisdami rankas įkvėpkite ir vėl kartokite pratimą.

papildomas šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Svarmuo_(sporte)

Geodezinių matavimų trukmė Vilniuje

Per daug aiškinti Vilniaus gyventojams kas yra geodeziniai matavimai nereikia. Kiekvienas sklypo savininkas pasakys, kad ši procedūra yra privaloma, kai norima parduoti, padalinti, sujungti sklypus. Vilniuje sklypų pardavimas ar jų paskirties keitimas yra gan dažnas reiškinys, tad nereikia stebėtis matininkų užimtumu.

Daugeliui sklypų savininkų prieš darbų pradžią rūpi ne tik jų kaina, bet ir trukmė. Kainą apibrėžti įmanoma, bet pačią darbų trukmę – pakankamai sunku nustatyti. Viskas priklauso nuo pačio sklypo, jo sudėtingumo, užstatymo ir pan. Net ir metų sezonas šiuos darbus prailginti sugeba. Suprantama, kad šaltuoju metų laiku geodezinių matavimų paslaugas teikiančios įmonės turi mažesnį darbų kiekį, tad geba juos greičiau ir atlikti. Papildomas mokestis, taip pat, pagreitina darbų eigą, tik ar visi pasiryžę už tai sumokėti?

Įprastai visas procesas trunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Taip jau veikia sistema, nes svarbu ne vien tik matininko darbas, kuris gali būti atliktas ir per kelias dienas, bet ir kontroliuojančių institucijų patikra. Nacionalinėje žemės tarnyboje dokumentai prabūna nuo 20 iki 30 dienų. Žinoma, jei neįsivėlė jokių klaidų. Registrų centro patikra yra kuklesnė, ji trunka nuo 1 iki 10 dienų.

Kvalifikuoti specialistai – matavimai24.lt

Ilgiausiai šie darbai užtruks pas tuos, kurie žada darbus atlikti pigiai ir greitai. Kvalifikuotiems specialistams klaidos – blogas ženklas, tad jie dirba atidžiai. Asmenys, kurie siekia pasipelnyti, apie darbų kokybę retai susimąsto. Neretai ir dingsta su pinigais. Užsakovas lieka kvailio vietoje, nes sukčius pagauti ne visada pavyksta. Netapkite apgavikų auka ir visada kreipkitės tik pas licencijuotus specialistus. Jie sukčiauti nemėgsta, darbus reikia atlikti teisingai ir tinkamai.

Ieškodami pigiausio varianto, darbų trukmės tikrai nesumažinsit. Anksčiau minėta, kad metų laikas leidžia sutrumpinti terminą. Nebijokite geodezinių matavimų atlikti kartu su kaimynams, taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite galimų ateities ginčų, kad turite per daug ar per mažai ploto.

Daugiau triukų, kurie padėtų sumažinti darbų trukmę kaip ir nėra. Vilniuje matininkai dirba atsakingai, tad patys matavimai ilgai netrunka. Žinoma, kantrybės reikia šiek tiek turėti, bet kartais neskubėjimas veda prie pačių geriausių rezultatų.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kadastriniai_matavimai

BALDŲ DAŽYMO IR LAKAVIMO DARBAI

Virtuvės, prieškambario ir vaikų kambario baldus, žaislus bei kitus namų apyvokos daiktus galima neblogai nudažyti aliejiniais dažais. Norint, kad daiktai gražiau atrodytų, jų paviršius blizgėtų ir būtų atsparesnis, reikia liesesniais aliejiniais dažais dažytą paviršių dar kartą lakuoti skaidriu laku arba dažyti emaliniais dažais (emaliais). Kitų gyvenamųjų kambarių baldai, ypač gaminti iš kietųjų medžių — ąžuolo, uosio, beržo, klevo, — gražiai atrodo lakuoti skaidriais lakais, nes, taip dažant, išlaikoma natūrali medžio spalva. Labai geri masyviniai ar faneruoti baldai lakuojami arba politūruojami ir po to dar poliruojami (blizginami), kad spindėtų, kaip veidrodis.

Baldų paviršius, kurį numatoma dažyti emaliniais dažais arba lakuoti, ypač poliruoti, turi būti labai gerai paruoštas.

DAŽYMAS SPALVOTAIS DENGIANČIAIS EMALIAIS

Dažant spalvotais aliejiniais emaliais, paviršius ruošiamas panašiai, kaip ir dažant aliejiniais dažais, tik daug rūpestingiau. Pirmiausia pats medis turi būti gerai nudailintas, nusvidintas ir švariai nuvalytas. Klaidinga būtų manyti, kad nelygumus, šakas ar kitus medžio paviršiaus trūkumus galima bus ištaisyti glaistant ir uždengti dažant.

Gruntuotas aliejiniu arba klijiniu gruntu medžio paviršius kelis kartus glaistomas klijiniu arba geriau lakiniu glaistu ir kiekvieną kartą išdžiūvus svidinamas. Bet kokie nelygumai lakuotame, ypač blizgančiame, paviršiuje dar labiau išryškėja.

Visiškai nulygintas paviršius pirmą kartą dažomas skystesniais ir liesesniais aliejiniais dažais (galima ir emaliniais). Kai dažai gerai išdžiūsta, jų paviršius pasvidinamas švelniu svidinamuoju popieriumi ir, nuvalius dulkes, dažomas antrą kartą truputį tirštesniais ir riebesniais aliejiniais arba emaliniais dažais. Reikia įsidėmėti, kad nudažius pirma riebesniais, paskui liesesniais aliejiniais arba emaliniais dažais, viršutinis emalio sluoksnis greit ima trūkinėti.

Dažyti geriausia plokščiu teptuku, kuriuo kartu galima ir išlyginti. Turint fleicą (barsuko šerių teptuką), geriau, žinoma, juo lyginti. Geri emaliniai dažai turi lygiai išsilieti ir jų fleicuoti nereikia. Be to, emaliniai dažai, o ypač lakai, palyginti greitai ima tirštėti, todėl ilgiau belyginant paviršių, tik labiau galima jį sugadinti. Antrą kartą dažant aliejiniais dažais ir norint, kad paviršius blizgėtų, galima į dažus įpilti gero aliejinio lako arba jau gerai išdžiūvusį aliejinių dažų sluoksnį perlakuoti tokiu pat (aliejiniu) arba spiritiniu skaidriu bespalviu laku. Galima, žinoma, ir emaliu dengtą paviršių perlakuoti, bet to daryti dažniausiai nereikia, nes emalis ir taip gerai blizga.

Lakuoti galima tik visiškai švarioje, be dulkių ir šiltoje aplinkoje. Prieš pradedant lakuoti, patalpą reikia išpurkšti vandeniu.

Lakavimui geriausiai tinka minkštų ir elastingų šerių teptukas. Indą su laku ar emaliu reikia laikyti šiltame vandenyje. Pašildytas lakas bei emalis ploniau ir lygiau liejasi paviršiuje.

Lakuoti geriausia gulsčius paviršius. Lakuojant stačią paviršių, laką reikia tepti plonai, kad nenutekėtų. Lakui bent kiek pradžiūvus, paviršiaus liesti negalima, nes paliks pėdsakai, kurių nebus galima išlyginti. Pakliuvusius krislus 3 reikia nurankioti adatėle.

Krovinių pervežimas šiuo atvejų baldų pervežimas teikiamas visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Dažant nitrodažais (emaliais), paviršius gruntuojamas specialiu nitrogruntu, glaistomas nitroglaistu ir tai atliekama purškimu. Aliejiniais dažais dažytą paviršių dažyti bei perdažyti nitrodažais galima ir teptuku, tik reikia daryti taip. Pirmiausia tepti plonai iš eilės (neišvarinėjant) skystais nitrodažais. Dažant iš karto tirštai arba ilgiau užtrukus belyginant, aliejiniai dažai, stipraus skiediklio veikiami, gali greitai suminkštėti, pradėti veltis arba visai atšokti (pakilti) nuo pagrindo. Po 5-10 minučių, kai jau nitrodažų sluoksnis sutvirtėja, galima dažymą pakartoti (geriau kryžmai) kiek tirštesniais nitrodažais, bet taip pat nevarinėjant. Po 15-20 minučių dažoma trečią, t. y. paskutinį kartą ir skubiai išlyginama.

Nors aplamai nitrodažus maišyti su aliejiniais dažais netinka, bet, neturint reikiamos spalvos nitrodažų, galima truputį įmaišyti ir aliejinių. Nedidelis aliejinių dažų kiekis nitrodažams nekenkia. Nitrodažai tada tik lėčiau džiūsta, ir jais lengviau dažyti teptuku. Išdžiūvęs paviršius esti beveik matinis ir pakankamai tvirtas.

Dažant purkštuvu, reikia laikytis tų pačių reikalavimų, kaip ir dažant teptuku: pradžioje purkšti tik skystais dažais ir plonu sluoksniu, paskui tirštesniais ir storiau.

Pasisemta idėjų – https://lt.wikipedia.org/wiki/Lakas

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Automobilio padanga — tai patvari gumos ir audinio konstrukcija. Jos pagrindas (karkasas) atlaiko didžiulį krūvį, todėl turi būti labai tvirtas. Tvirtumą suteikia audinys, vadinamas kordu. Kordas audžiamas iš tvirtų siūlų specialiu skersiniu audimu, kad būtų lengviau užlieti gumą iš abiejų pusių, kad tarp siūlų susidarytų mažesnė trintis padangai deformuojantis. Kordo siūlai verpiami iš geros kokybės medvilnės, viskozės ir metalo. Kordo sluoksnių skaičius paprastai lyginis — nuo 2 iki 32. Jis priklauso nuo padangos paskirties bei leistinos apkrovos. Gaminant padangas, kordas vyniojamas, ant atbrailų žiedų, padarytų iš plieninės vielos, sutvirtinamas kordo juostomis bei plonesniu išoriniu gumos audinio sluoksniu ir sudaro padangos atbrailą, laikančią padangą ant ratlankio.

Padangos pasluoksnis, arba brekeris, iš reto kordo, aplieto gumos sluoksniu, tarsi jungia karkasą ir protektorių.

Beveik prieš penkiasdešimt metų pagamintos radialinės padangos tapo populiarios tik pastaraisiais metais. Nuo diagonalinių jos skiriasi tuo, kad kordo siūlai jose eina padangos skerspjūvio apskritimu. Tokių padangų brekeris yra iš 2-8 kordo sluoksnių. Kitais požymiais radialinės ir diagonalinės padangos beveik nesiskiria. Radialinių padangų protektorius yra standesnis, mažiau deformuojasi, vadinasi, padanga mažiau slysčioja ir ilgiau nesusidėvi. Dėl to autmobilis yra stabilesnis ir lengviau vairuojamas. Radialinių padangų rida didesnė už diagonalinių padangų ridą 40-50 proc, jas naudojant sutaupoma 3– 5% degalų. Amerikiečių specialistai apskaičiavo, kad JAV kasmet sutaupytų 15-20 mln. t. naftos, jeigu visų automobilių padangos būtų radialinės. Radialinių padangų riedėjimo trintis 15-20% mažesnė negu diagonalinių, ir superkamas automobilis gal pasiekti didesnį greitį.

Protektorius yra dilimui atsparios gumos sluoksnis su grioveliais — protektoriaus raštu, kurio forma priklauso nuo automobilio darbo sąlygų: geriems keliams naudojamos padangos turi smulkaus rašto protektorių, blogiems keliams arba žiemą — stambaus kryptingo rašto, įvairios dangos keliams — universalaus rašto.

Atsirado naujos padangos — arkinės, reguliuojamo slėgio, su keičiamu protektoriumi. Naujųjų padangų naudojimo laikas ilgesnis, mažesnės eksploatacinės išlaidos.

Tiriamos naujos šiuolaikinės bekamerės padangos. Pradūrus tokią padangą, oras išeina palengva, ir automobiliu galima dar ilgai važiuoti nesibijant avarijos. Perspektyviausia — radialinė bekamerė padanga.

Idėjos pasiskolintos iš padangos istorija

Kolegos teikia automobilių supirkimas vilniuje paslaugas.

SUSIPAŽINKIME

Tai žalio – termiškai neapdoroto, nekaitinto aukštesnėje nei 45° temperatūroje, maisto restoranas, raw prekių parduotuvė. Mūsų aistra – palaikyti Jus pasirenkant naują sveiko kūno ir proto lygį, harmoniją. Mūsų tikslas – dalintis rafinuotu sveiko žalio/gyvo, veganiško gyvenimo skoniu.

Kiekvienas patiekalas paruoštas su meile, kuri per maistą pasiekia Jus, dalinkites ja su aplinkiniais!

Renkantis iš gausybės skirtingų ekologiškų, žalių produktų, Raw inn pristato galimybę pagaminti nesuskaičiuojamą patiekalų įvairovę: nuo paprasčiausių šviežių salotų, sriubų iki traškių javainių, spaghetti makaronų, augalinio sūrio, sveikų picų gurmanams, lazanijos ir net veganiškų mėsainių. Ledų, šokolado ir tortų! Kad maistingumo koeficientas ir nauda taptų dar didesniais, mes naudojame itin sveiką „super“ maistą. Tad kiekvienas patiekalas suteiks Jums energijos, žvalumo, nesijausite apsunkęs. Jis yra skanus, nepakartojamas ir svarbiausiai – gyvas!

Raw Inn taip pat siūlo platų maisto ir  įrangos, reikalingos žalio maisto gamybai, asortimentą, kurį galite įsigyti restorane arba virtualioje tinklapio parduotuvėje.

Mes ne tik siūlome sveiką  – termiškai neapdorotą, gyvą maistą, bet ir organizuojame seminarus, kurių tikslas – supažindinti Jus su gyvybingu ir sveiku gyvenimu, pilnu pozityvių minčių, džiaugsmo ir motyvacijos sveikesniam protui.

Prisijunkite prie idėjinio judėjimo link harmoningo, sveiko gyvenimo, nežiūrint ar Jūs esate žaliavagis  ar tik besidominantis šia kultūra. Jūs tiesiog galite būti tas, kas rūpinasi savo sveikata.

SVEIKAS – GYVAS

Žmonija per ilgai buvo prislėgta globalinės maisto pramonės, kurios pagrindinis tikslas yra pelnas, o ne žmogus bei jo gerovė. Atėjo laikas permainoms, atėjo laikas naujam požiūriui į maistą, į žmogų. Žalias, termiškai neapdorotas maistas – sveiko ir energingo gyvenimo šaltinis, pagrindinis gyvybės elementas. Valgyk tai – ką matai. Jokių paslaptingų ingredientų ir apgaulės. Maistas, apdorotas aukštesne nei 45° temperatūra, praranda daugelį natūralių fermentų, taip reikalingų skaidant maistines medžiagas. Žalias maistas – gyvas maistas, išlaikantis visus fermentus ir maistines medžiagas, kurios padeda pasiekti optimaliai sveiką kūną ir protą. Žalias maistas atstato Jūsų kūną, saugo nuo sunkių ligų.

       Vienas iš unikaliausių ir organizmui naudingiausių maisto produktų yra daiginti grūdai. Daiginimo metu sėklose didėja naudingų organizmui medžiagų koncentracija, atsiranda sinergetinis efektas, kai vienos medžiagos ima stiprinti kitų poveikį. Šis procesas pasižyminti itin stipriu gydomuoju ir regeneruojamuoju poveikiu.

Mes valgome:

  • visų tipų/rūšių vaisius ir daržoves;

  • uogas, riešutus, sėklas ir grūdus;

  • daigus;

  • ankštinius augalus;

  • šaknis;

  • žoleles, prieskonius;

  • jūros dumblius;

  • naudojame įvairius aliejus.

       Žalio maisto paruošimo būdai: džioviname, plakame (blendinam), mirkome, daiginame, fermentuojame.

       Skamba nuobodžiai? Užsukite į Raw Inn restoraną ir būsite nustebinti mūsų kūryba!

       Įsivaizduokite, Jūs galite valgyti raw-vegan sūrius, picas, makaronus, sausainukus visai neskaiciuodami kalorijų, valgote kiek norite ir kada norite! Žalio – gyvo maisto pagalba Jūs atsikratysite antsvorio, išsivaduosite iš susikaupusių toksinų, jausites kupini energijos, atrodysite ir jausites jaunesni, žvalesni.

      Atminkite, kiekvieną sykį valgydami, Jūs arba gerinate terpę ligoms vystytis, arba atsikratote jų.