Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų. Iki šiol jos dažniausiai komponuojamos iš baltų gėlių. Tačiau be reikalo baiminamasi spalvingumo.
Dažnai jaunoji nešasi vienpusę puokštę. Kaip ir bet kuri kita, ji turi derėti prie jaunosios ūgio, jos tualeto, plaukų spalvos ir netgi šukuosenos. Jaunajai su ilga suknele tiks puokštė su svyrančiomis, tartum besiliejančiomis gėlių šakomis, kaspinais. Jei suknelė trumpa, o nuotaka neaukšta, puokštė turi būti nedidelė. Gėlės gali šiek tiek svirti žemyn iš vienos arba abiejų pusių.
Puokštei iš daugelio žiedų paranku naudoti apie 10 cm skersmens tvirtos vielos skritulėlį. Prie jo pritvirtinami žiedai, šakelės, lapai, norint ir kaspinas. Trumpą žiedkotį galima pailginti prie jo pritvirtinti kitą (prieš tai pjūvio vieta apvyniojama sudrėkinta vata, ir sutvirtinimo vieta apsukama lapu). Tokios puokštės dažniausiai komponuojamos iš rožių ir gvazdikų, bet joms tinka ir kitos gėlės: kardeliai, lelijos. Iš kardelių galima sukomponuoti įdomių vestuvinių puokščių. Labai originali puokštė, kuriai imami tik išsiskleidę žiedai, be žiedkočio. Jeigu vestuvinė puokštė komponuojama iš rojų spygliai nupjaustomi, nuo lelijų nuskabomi kad neišteptų jaunosios rūbo.
Vestuvinėms puokštėms komponuoti reikia įgūdžių, didelės fantazijos ir gero skonio. Puokštė turi būti grakšti, lengva, iškilminga.
Vienpusė puokštė komponuojama prieš veidrodį. Gėlės laikomos kairėje rankoje ties liemeniu taip, kaip ją laikys nuotaka. Veidrodyje nuolat patikrinama kiekvieno žiedo ar šakelės kryptis ir išlinkimas.
įteikiant sukomponuotą puokštę jaunajai, reikia pa-tarti, kaip ją laikyti. Visas puokštės žavesys— vienoje jos pusėje, kuri ir rodoma.
Švedijoje labai populiarios lengvos, ažūrinės puokštės krepšelyje. Tiesą sakant, tai ir ne krepšelis, o tik ovalus lankas, prie kurio apačioje iš samanų ir vielos pritvirtintas laikiklis, į kurį susmeigiamos gėlės. Taip sukomponuota puokštė labai patogi, nes jaunoji gali ją nešti, pasikabinusi ant rankos. Be to, į drėgnas samanas susmaigstytos gėlės išsilaiko ilgiau, o vėliau į indą pamerkta puokštė puošia stalą.
Tokia puokštė sukuriama taip. Imame lanksčios stiprios vielos, apsukame baltu ar nuotakos suknelės spalvos kaspinu ir išlenkiame lanku. Abu galus apačioje sutvirtiname drėgnu laikikliu iš samanų ir jį apvyniojame folija. Puokštę komponuojame tokiu pat principu, kaip ir plokščiuose induose, tik darome ją stabilesnę. Gėlės smeigiamos tiesia, lenkta ir išgaubta linija. Minkšti ir sultingi kalijų ir kitų panašių gėlių žiedkočiai savaime neišlinks. Todėl juos perveriame plona lanksčia viela, ir tada žiedkotį drauge su viela lenkiame norima kryptimi. Stambesnės gėlės dedamos puokštės viduryje, o smulkesnės ir pumpurai — iš kraštų. Puokštę gali papildyti ne tik smidro ar paparčio šakelės, bet ir įvairių tropinių augalų gražūs dekoratyviniai lapai. Tokiems krepšeliams tinka švelnūs, pastelinių tonų žiedai: pakalnutės, frezijos, kvapieji pelėžirniai, ciklamenai, gerberos. Kai puokštė užbaigiama, laikiklis uždengiamas lapais.
Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais.
