Stambialapis fikusas (Ficus elastica)

Ficus elastica yra atogrąžų augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Šis augalas turi didelius ovalo formos lapus ir gali greitai augti. Natūralioje aplinkoje jis gali pasiekti iki 25 metrų aukštį. Ficus elastica nėra pats lengviausias augalas pradedantiesiems auginti, tačiau jį galima auginti patalpose kaip kambarinį augalą.

Norėdami prižiūrėti stambialapį fikusą, įsitikinkite, kad jame užtenka šviesos, drėgmės ir šilumos. Padėkite augalą pietinėje arba rytinėje kambario pusėje, kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrint, fikusas puikiai papildys bet kurią kambarinių augalų kolekciją.

Taip, stambialapius fikusus galima auginti patalpose. Jiems nereikia daug šviesos ir jie gali toleruoti mažesnį drėgmės lygį nei dauguma kitų kambarinių augalų.

Nors guminiai augalai yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti ir jiems gali būti taikomi specifiniai optimalaus augimo reikalavimai. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso, o patalpose jie paprastai užauga iki maždaug 2–3 metrų.

Ficus elastica augalai dažniausiai randami patalpose, tokiose kaip „Tineke“, „Burgundy“, „Ruby“ ir „Robusta“. Jie klesti patalpose, kai yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, netiesioginė, bet daug saulės spindulių.

Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpoje, įsigykite jauną medelį iš medelyno ir pasodinkite į ne mažiau kaip 40 cm pločio vazoną su drenažo skylutėmis. Užpildykite puodą durpių samanų, perlito ir smėlio arba vermikulito mišiniu. Reguliariai laistykite medį, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda gelsti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.

Stambialapiai fikuso augalai klesti ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, tačiau gali toleruoti švelnią ryto saulę. Jie turėtų būti pašalinti iš atšiaurių tiesioginių popietinių spindulių linijos, nes jie gali nudeginti lapus. Augalai, kurie negauna pakankamai šviesos, praranda apatinius lapus, o jų lapų spalva tampa neryški, o ne blizganti ir ryški.

Fikusą laistykite dažnai, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Šis augalas taip pat jautrus per dideliam sausumui ir gerai netoleruoja sausros. Norėdami patikrinti, ar laikas vėl laistyti, patikrinkite drėgmės lygį pirmuosiuose dirvožemio coliuose. Jei jie išdžiūvo ir trupa, laikas augalą dar kartą laistyti.

Didžialapis fikusas – šaltam skersvėjui jautri fikusų rūšis. Jei augalas bus veikiamas skersvėjų, jis pailgės, o lapai pirmiausia gali pagelsti, o vėliau ruduoti. Apskritai fikuso augalus geriausia laikyti vidutinėje arba šiltoje 16-24 laipsnių temperatūroje, esant vidutinei drėgmei. Jei jūsų namai yra sausi, galite padidinti drėgmės lygį investuodami į patalpų drėkintuvą.

Genėjimas yra negyvų ar mirštančių lapų ir augalų liekanų pašalinimas, kad augalas geriau augtų. Genėdami visada naudokite švarias žirkles ar peilius, kad sumažintumėte ligos plitimo tikimybę. Atsargiai perpjaukite pageltusį audinį, kad išvengtumėte tolesnio pažeidimo. Padarykite švarius pjūvius, kad išvengtumėte infekcijos.

Tręšimas yra svarbus procesas, norint išlaikyti kambarinių augalų sveikatą, tačiau svarbu nepersistengti. Pertręšę augalai gali ištempti ir per greitai išaugti jų šaknys.

Didžialapis fikusas nėra išrankus, kai kalbama apie dirvožemio sudėtį. Tikriausiai tiks bet kokia gera, greitai nusausinanti vazoninė žemė. Daugelis kambarinių gėlių augintojų renkasi kaktusų mišinį. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.

Šį augalą galima dauginti paimant nuo augalo auginius ir penkioms valandoms mirkant vandenyje, kad pasišalintų pieno sultys. Tada auginį reikia pasodinti į durpių ir smėlio mišinį maždaug dviejų centimetrų gylyje. Geriausias laikas dauginti yra kovo-balandžio mėn. Auginys greičiau įsišaknys, jei bus apibarstytas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.

Norėdami paskatinti didelių augalų augimą, genėkite juos pavasarį. Jaunus augalus pririškite prie atramos, kad jie augtų vertikaliai. Į vieną vazoną pasodinti kelis auginius dekoratyviau. Norėdami paskatinti jaunų augalų šakotumą, periodiškai pašalinkite viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Transplantacija yra jaunų augalų perkėlimas į naujas vietas. Paprastai tai daroma vasario ir kovo mėnesiais, o augalai paprastai dedami į vazonus, kurių skersmuo yra 4–5 cm didesni nei ankstesni. Tai padeda išlaikyti augalus sveikus ir neleidžia jų šaknims peraugti. Jei sąlygos bus tinkamos, augalai greitai augs ir juos reikės kasmet persodinti, kol pasieks norimą aukštį.

Plačialapis fikusas yra jautrus daugeliui kenkėjų, kurie dažniausiai pažeidžia kambarinius augalus, įskaitant amarus, miltligę, voratinklines erkes, žvynelius ir tripsus.Jei įmanoma, geriausia infekciją aptikti kuo anksčiau ir gydyti veiksmingu metodu, pavyzdžiui, Nimba medžio aliejumi.

Dažniausios ligos, galinčios paveikti augalus, yra šaknų puvinys, lapų dėmėtumas, botritas, rūdys, miltligė ir pietinė miltligė. Šios ligos dažnai pasireiškia sausomis, baltomis, pluta dėmėmis ant augalo lapų ar stiebų, kurias sukelia augalo sultys. Taip gali nutikti, jei augalas paliečiamas ar kokiu nors būdu pažeistas.

Šis augalas yra nuodingas ir gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą, jei valgoma kuri nors augalo dalis. Jei kas nors suvalgo didelį augalo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems asmenims taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su fikusu patartina mūvėti pirštines.

Kokie yra dažniausiai užduodami klausimai?

Stambialapio fikuso lapai krenta, nes yra sunkūs ir medis negali išlaikyti jų svorio. Lapai taip pat turi didelį paviršiaus plotą, todėl jie yra labiau pažeidžiami vėjo.

Lapai gali nukristi dėl netinkamo laistymo, kenkėjų, šaknų puvinio ar ekstremalių temperatūros pokyčių.

Norėdami apsaugoti augalą, saugokite jį nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, o vidutinę 15-20 laipsnių temperatūrą.

Taip pat viena iš galimų fikuso lapų kritimo priežasčių yra nepakankamas apšvietimas.

Medžių lapai rudenį pradeda keisti spalvą, nes medis nebegamina chlorofilo – žalio pigmento, kuris padeda medžiui sugerti saulės šviesą fotosintezei. Trumpėjant dienoms ir mažėjant medžio energijos gamybai, suyra chlorofilas, atsiskleidžia geltoni ir raudoni pigmentai, kurie buvo visą laiką.

Stambūs fikuso augalo lapai gali paruduoti dėl netinkamo laistymo, kenkėjų, šaknų puvinio, aukštos temperatūros, nepakankamo apšvietimo ar netinkamos mitybos.

Augalo lapai nusvyra, kai augalas patiria stresą dėl tokių veiksnių kaip vandens ar maistinių medžiagų trūkumas, ekstremali temperatūra ar ligos. Kai augalas patiria stresą, jo lapai praranda drėgmę ir suglemba, todėl jie nukrenta.

Yra keletas galimų lapų kritimo priežasčių, įskaitant perlaistymą, perlaistymą, šaknų puvimą, kenkėjus, nepakankamą apšvietimą ir aukštą temperatūrą.

Geltonų lapų kraštai dažniausiai būna nelygūs, nes juos labiau pažeidžia vėjas ir kiti elementai.

Fikuso lapų kraštų pageltimas atsiranda dėl nepakankamo maitinimo. Augalą augalo augimo laikotarpiu kas mėnesį reikia šerti subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, o šaltuoju – ne.