Prabangi skalbinių priežiūra su Tesori d’Oriente

Labas! Šiandien norėčiau papasakoti apie Tesori d’Oriente audinių minkštiklius, kurie iš Italijos atkeliavo tiesiai į mano skalbimo mašiną, ir kaip jie pakeitė mano požiūrį į skalbinių priežiūrą. Šie minkštikliai – tikras atradimas tiems, kurie trokšta ne tik švaros, bet ir ypatingo komforto.

Kas yra Tesori d'Oriente minkštikliai

Kas yra Tesori d’Oriente minkštikliai

Tesori d’Oriente – tai audinių minkštikliai, kurie išsiskiria ne tik efektyvumu, bet ir kvapų gama. Jų unikalus aromatas suteikia skalbiniams ilgalaikį ir gaivų kvapą. Štai keletas populiariausių jų aromatų:

  • „Byzantium“ – subtilus muskuso ir gintaro derinys, papildytas gėlių ir medienos natomis, kurios sukuria šiltą ir jaukią atmosferą.
  • „Persian Dream“ – kvapų derinys, kuriame susipina jazminų žiedlapiai ir granatų sodrumas, papildyti raudonosios arbatos lengvumu.
  • „Sherazade“ – egzotiškas vanilės, sandalmedžio ir pačiulio mišinys, praturtintas rytietiškomis prieskonių natomis.

Svarbiausios Tesori d’Oriente minkštiklio savybės

Be nepakartojamų aromatų, Tesori d’Oriente minkštikliai pasižymi ir kitomis svarbiomis savybėmis:

  • Audinių švelnumas – minkštikliai padaro drabužius itin minkštus ir lengviau lyginamus, be to, mažina statinę elektrą.
  • Koncentruota formulė leidžia minkštiklio naudoti mažiau, taip sutaupant ir pinigus, ir laiką.
  • Saugi sudėtis užtikrina, kad produktas tinka net jautriausiai odai. Jie yra be dirbtinių dažiklių ir kenksmingų cheminių medžiagų.

Mano asmeninė patirtis su Tesori d’Oriente minkštikliais

Pirmasis naudojimas mane tiesiog sužavėjo: drabužiai tapo ne tik švelnūs, bet ir kvepėjo taip, kad malonumas jausmas išliko visą dieną. Be to, minkštiklis nepaliko baltų dėmių ant audinių ir nepaliko nemalonios kvapo skalbyklėje.

Tesori d’Oriente minkštiklis – tai aukščiausios kokybės produktas, kurį drąsiai rekomenduoju visiems, ieškantiems išskirtinumo ir prabangos savo skalbinių priežiūroje. Taip pat, šis prekės ženklas siūlo platų skalbimo priemonių asortimentą, įskaitant skalbimo miltelius, kapsules, dėmių valiklius ir audinių baliklius.

Įsigyti Tesori d’Oriente audinių minkštiklius galima tiek internetu, mano atveju sakrusta.lt el.parduotuvėje, tiek apsilankius fizinėse parduotuvėse taip pat sakrustos, kuriose prekiaujama buitine chemija.

Užuolaidų slepiamos paslaptys

Jei neseniai persikėlėte į naują būstą ir jau apsvarstėte, kokius baldus įsigyti, nepamirškite, jog ne mažiau svarbų vaidmenį nei jie interjere vaidina užuolaidos. Labai dažnai jos paliekamos paskutinei minutei, nors langų dekoras labai reikšmingas kuriant jaukią atmosferą namuose – ir nebūtinai naujuose. Tad kaip gi neapsirikti renkantis kuo pridengti langus?

Kaip makiažas slepia moters veido trūkumus ir pabrėžia pranašumus, taip ir užuolaidų audinys gali visiškai transformuoti langus. Tokiame reikale kaip užuolaidų pasirinkimas negali būti smulkmenų, čia svarbu viskas: ir lango dydis, ir jo padėtis, ir lubų aukštis bei kambario interjeras.

Pavyzdžiui, kontrastingi audiniai su horizontaliomis juostomis vizualiai išplečia sienas. Su vertikaliomis juostomis atvirkščiai – „paaukština“ lubas. Žydri ir pilki atspalviai „atšaldo“ kambarį, rausvi ir degto molio – sušildo. Spalvingos užuolaidos, nors pirmosiomis dienomis švies ryškia dėme jūsų interjere, gali greitai įsipykti.

Kad užuolaidos nesusilietų su tapetais, derėtų jas rinktis arba šviesesnes, arba tamsesnes už sienas. Taip pat jos turėtų derėti su baldų audiniu, juolab kad baldai perkami ne vieneriems metams. Kai dėl užuolaidų faktūros, orientuotis derėtų į baldus, apdangalus, užvalkalus pagalvėlėms.

Taip pat reikia nepamiršti, kad vienspalviai neraštuoti audiniai harmoningiausiai dera su interjero daiktais – jų pranašumas yra spalva ir faktūra. Jeigu jūsų širdis vis dėlto linksta prie raštuotų audinių, tuomet būtina kruopščiai parinkti ne tik užuolaidų spalvą, bet ir rašto piešinį bei dydį – visa tai turi derėti su baldų apmušalais ir kilimų ornamentu.

Jeigu kambarys nėra didelis, neverta eksperimentuoti su įvairiomis spalvomis ir faktūromis – rezultatas gali būti gana vulgarus. Būtina išsirinkti dominuojantį audinį, prie kurio derės visos kitos medžiagos. Beje, kai kurios iš tų medžiagų gali ir kontrastuoti su pagrindiniu audiniu, taip suteikdami dekorui savitų akcentų.

Ne mažiau svarbus yra užuolaidų dizaino pasirinkimas. Kai lubos aukštos ir dideli langai, geriausiai tinka ilgos klostuotos užuolaidos, 2,5-3 kartus platesnės už karnizo ilgį. Bet jeigu apie aukštas lubas savo bute galite tik pasvajoti, geriau nesižavėti pernelyg gausiomis drapiruotėmis.

AR ŽIEMA, AR VASARA…

Sezoniškumas – labai svarbus langų dekoro elementas. Juk vasara niekas nevilki kailiniais, tai kodėl langaiturėtų būti dengiami tomis pačiomis užuolaidomis kiaurus metus? Juolab kad sezoninė užuolaidų kaita suteikia šviežumo visam interjerui.

Vasarą galima užkabinti lengvas užuolaidas iš audinio su medvilne, žiemą – tankesnių audinių ir šiltesnių spalvų užuolaidas.

Esant galimybei, užuolaidas patariama keisti ne tik šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, tačiau atėjus kiekvienam naujam sezonui – jos gerokai paįvairins namų erdvę.

NAUJOS IDĖJOS SENOMS UŽUOLAIDOMS

Specialistų nuomone, pastaraisiais metais vyrauja dvi pagrindinės užuolaidų drapiravimo tendencijos.

Pirmasis variantas – tradicinis, kai užuolaidos kabinamos kaip interjero puošmena, tad ir pačios neretai yra gausiai puošiamos įvairiomis detalėmis bei priedais. Antrasis variantas – užuolaidos atskiriamos nuo viso kambario interjero.

Renkantis ir dekoruojant užuolaidas labai svarbu pernelyg neįsijausti. Nes net paprasčiausios banalios detalės, tokios kaip permetimas, mazgas ar klostė, gali pakeisti ne tik lango, bet ir viso kambario vaizdą.

Jeigu tradicinės užuolaidos įsipyko iki gyvo kaulo, galima paklausyti dizainerių patarimų ir, pavyzdžiui, uždengti langą „sluoksniuotu pyragu“ iš užuolaidų. Sluoksnių skaičius tokiame „pyrage“ neribojamas, svarbiausia, kad jos visos būtų iš lengvo pusiau perregimo audinio išskyrus vienerias – naktines užuolaidas.

Derinant lengvus ir sunkius užuolaidų audinius privalu laikytis dviejų principų: harmonijos ir kontrasto.

Labai originalias užuolaidas galima pasisiūti sujungus tos pačios rūšies, tačiau skirtingų spalvų audinio kvadratus (jeigu audinio skiautės bus skirtingo tankumo, užuolaidos neatrodys harmoningai).

Dar vienas būdas originaliai papuošti langus – papuošti senas užuolaidas aplikacijomis iš prie tapetų derančios spalvos audinio (bet tik tuomet, jeigu senosios užuolaidos ir tapetai nėra to paties atspalvio!).

Jeigu vis dėlto nusprendėte įsigyti naujas užuolaidas, visi šie patarimai jums nereikalingi. Dabartinė užuolaidų rinka perpildyta puikių audinių, kurių net nereikia dekoruoti – pakanka nuleisti nuo karnizo iki pat grindų. Arba pasidaryti vadinamasis prancūziškas užuolaidas. Tam reikės audinio, kurio plotis prilygtų pusantro lango pločiui, o ilgis būtų dvigubai didesnis nei lango aukštis. Tokios užuolaidos suimamos bangiškomis klostėmis ir puošniomis virvėmis padalijamos į kelias sekcijas.

Kavos be kofeino gėrimas turi ir privalumų, ir trūkumų

Dažnai manoma, kad kavoje be kofeino nėra kofeino, tačiau iš tikrųjų joje vis dar yra pėdsakų kofeino. Kai kurie žmonės gali nustebti tai sužinoję, tačiau kavos be kofeino gėrimas turi ir privalumų, ir trūkumų.

Kava be kofeino yra tokia pati kaip ir įprasta kava, tik iš jos pašalinta didžioji dalis kofeino. Joje vis dar yra labai mažas kofeino kiekis, nes nėra būdo pašalinti 100 % kofeino.

Puodelyje įprastos kavos yra apie 95 miligramai kofeino, o puodelyje kavos be kofeino – tik 2 miligramai.

Kavą be kofeino galima gaminti naudojant šveicarišką vandens metodą, anglies dioksidą arba metilo chloridą. Daugiau informacijos apie šiuos metodus rasite čia.

Šveicariškas vandens metodas – tai kofeino šalinimo procesas, kai kofeinas iš kavos pupelių pašalinamas naudojant tik vandenį ir temperatūrą. Šis metodas skiriasi nuo kitų, nes jame nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, todėl jis yra švelnus kavos pupelėms ir išsaugo jų skonį.

Šio proceso, vadinamo dekofeinizacija, metu žalios kavos pupelės mirkomos vandenyje tol, kol vanduo prisipildo tirpių kavos pupelių sudedamųjų dalių. Tuomet kofeinas išfiltruojamas iš vandens, paliekant žaliosios kavos ekstraktą. Šis ekstraktas vėl pridedamas prie žalios kavos pupelių, kuriose vis dar yra šiek tiek kofeino. Kofeinas iš pupelių migruoja į ekstraktą, kol pupelėse beveik nelieka kofeino.

Anglies dioksidas yra dujos, kurios susidaro žmonėms deginant iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį ir naftą. Jis taip pat išsiskiria žmonėms kertant medžius. Anglies dioksidas yra viena iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių keičiasi Žemės klimatas.

Anglies dioksidas gali būti naudojamas įvairioms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, kofeinui iš kavos, atskirti, pumpuojant jį per kavos pupeles.

Metilo chloridas yra bespalvės, degios dujos, turinčios būdingą saldų kvapą. Jis naudojamas kaip tirpiklis ir šaltnešis, taip pat natūraliai susidaro skaidantis organinėms medžiagoms.

Metileno chloridas yra įprastas cheminis tirpiklis, naudojamas kofeinui iš kavos pupelių pašalinti. Kadaise benzenas buvo dažniausiai naudojama cheminė medžiaga, kol buvo nustatyta, kad jis yra kancerogenas. Dabar įmonės perėjo prie kitų cheminių medžiagų, visų pirma etilacetato ir metileno chlorido.

Metilchloridas yra prieštaringai vertinama cheminė medžiaga, nes didelis jos kiekis gali būti toksiškas ir sukelti centrinės nervų sistemos pažeidimus.

FDA nusprendė, kad maži metileno chlorido pėdsakai kavoje be kofeino nekelia susirūpinimo, nes didesni nei 0,001 % likučiai yra draudžiami. Tai reiškia, kad nereikia nerimauti dėl to, kad kavoje yra nedideli šios cheminės medžiagos kiekiai.

Kavos be kofeino tinkamumas sveikatai priklauso nuo individualios sveikatos būklės ir ligos istorijos. Kavoje be kofeino vis dar yra daug tų pačių antioksidantų kaip ir įprastoje kavoje, todėl ji gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, bet vis tiek mėgautis kavos teikiamais privalumais. Kava be kofeino taip pat gali būti naudinga žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui, bet mėgsta kavos skonį. Dar vienas geras pasirinkimas norintiems mažesnio kofeino kiekio – pusės kavos kava.

Diskutuojama, ar kava be kofeino iš tikrųjų yra naudinga sveikatai ir energijos lygiui. Kai kurie žmonės teigia, kad dėl kofeino trūkumo kava be kofeino yra mažiau veiksminga energijos suteikimo požiūriu. Tačiau kiti teigia, kad kavoje be kofeino vis tiek yra pakankamai kavos pupelių, kad ji būtų naudinga sveikatai, įskaitant antioksidantus. Galiausiai sprendimą, ar gerti kavą be kofeino, ar ne, priima kiekvienas asmeniškai.

Paprasto atsakymo, ar turėtumėte gerti kavą be kofeino, nėra. Tai priklauso nuo jūsų individualios sveikatos būklės ir nuo to, ką tikitės gauti gerdami kavą. Kai kurie galimi kavos be kofeino gėrimo privalumai yra šie: išvengsite kofeino sukeliamo nervinio streso ir gausite kavoje esančių antioksidantų be stimuliuojančio kofeino poveikio. Tačiau kavoje be kofeino taip pat gali būti mažiau tam tikrų maistinių medžiagų, o kavos pupelių be kofeino apdorojimo procese į galutinį produktą kartais gali būti pridėta kenksmingų cheminių medžiagų. Galiausiai patys turite įvertinti kavos be kofeino gėrimo privalumus ir trūkumus ir nuspręsti, kas tinka jūsų sveikatai.

Kavos be kofeino gėrimas turi nemažai privalumų, įskaitant tai, kad tai yra mažiau kofeino turinti įprastos kavos alternatyva, ji gali padėti geriau miegoti naktį ir yra susijusi su mažesne širdies ligų rizika.

Su kavos be kofeino gėrimu siejama nemažai privalumų, įskaitant geresnį dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, mažesnį nerimo lygį ir geresnį virškinimą. Be to, įrodyta, kad kava be kofeino padeda mažinti kraujospūdį ir skatina sveiką svorį.

Jautrumas kofeinui reiškia neigiamą šalutinį poveikį, kurį daugelis žmonių patiria dėl kofeino, pavyzdžiui, nemigą, nerimą, širdies plakimą, aukštą kraujospūdį ir nerimą. Kava be kofeino yra geras būdas išvengti šių problemų.

Kofeinas gali sukelti nemažai sveikatos problemų, įskaitant nemigą, širdies plakimą ir kitas problemas. Jei patiriate kurią nors iš šių problemų, kava be kofeino gali padėti sušvelninti kofeino poveikį ir kartu leisti mėgautis kava.

Kofeino vartojimas dažnai gali sukelti nerimo ir nerimo jausmą, ypač tiems, kurie jau yra linkę į nerimo sutrikimus. Nors kava pati savaime nesukelia nerimo, tačiau jautriems asmenims ji gali sukelti arba sustiprinti esamus simptomus.

Jei jaučiate nerimą ir geriate kavą, galbūt verčiau išbandykite kavą be kofeino.

Kai kuriems žmonėms kava gali turėti vidurius laisvinantį poveikį, tačiau šiandien tai vis dar tiriama. Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas ir jūs geriausiai pažįstate save.

Yra keletas galimų kavos be kofeino gėrimo trūkumų, nors jie skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali pastebėti, kad kava be kofeino nėra tokio gero skonio kaip įprasta kava arba kad ji nesuteikia tokio pat energijos antplūdžio. Be to, kavoje be kofeino yra nedidelis kiekis kofeino, kuris gali sukelti problemų jam jautriems žmonėms.

Yra daug skirtingų kavos be kofeino rūšių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu skoniu. Kai kurios iš jų: šviesi, vidutinio ir tamsaus skrudinimo, prancūziško skrudinimo ir espreso. Be to, kava be kofeino gali būti gaminama iš skirtingų pupelių rūšių, pavyzdžiui, arabikos ir robustos. Nesvarbu, ar norite pakeisti skonį, ar gauti papildomą kofeino dozę, jums tinka kava be kofeino.

Daugelis kavų be kofeino gaminamos su metilo chloridu – chemine medžiaga, kuri taip pat randama dažų valikliuose. Didelės šios cheminės medžiagos koncentracijos poveikis žmonėms gali turėti sunkų neurologinį poveikį, o ilgalaikis jos poveikis gyvūnams gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Kartais metilo chloridas naudojamas kofeino mažinimo procesuose, tačiau galima rasti kavos be kofeino, kurioje šis chemikalas nenaudojamas, jei patikrinsite etiketę.

Vis dar diskutuojama, ar kava be kofeino turi įtakos cholesterolio kiekiui žmonių organizme. Kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali didinti cholesterolio kiekį, o kiti teigia, kad poveikio nėra. Šiuo metu išvados nėra įtikinamos, tačiau jei turite problemų dėl cholesterolio, galite pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar kava be kofeino nekelia susirūpinimo.

Stambialapis fikusas (Ficus elastica)

Ficus elastica yra atogrąžų augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Šis augalas turi didelius ovalo formos lapus ir gali greitai augti. Natūralioje aplinkoje jis gali pasiekti iki 25 metrų aukštį. Ficus elastica nėra pats lengviausias augalas pradedantiesiems auginti, tačiau jį galima auginti patalpose kaip kambarinį augalą.

Norėdami prižiūrėti stambialapį fikusą, įsitikinkite, kad jame užtenka šviesos, drėgmės ir šilumos. Padėkite augalą pietinėje arba rytinėje kambario pusėje, kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrint, fikusas puikiai papildys bet kurią kambarinių augalų kolekciją.

Taip, stambialapius fikusus galima auginti patalpose. Jiems nereikia daug šviesos ir jie gali toleruoti mažesnį drėgmės lygį nei dauguma kitų kambarinių augalų.

Nors guminiai augalai yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti ir jiems gali būti taikomi specifiniai optimalaus augimo reikalavimai. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso, o patalpose jie paprastai užauga iki maždaug 2–3 metrų.

Ficus elastica augalai dažniausiai randami patalpose, tokiose kaip „Tineke“, „Burgundy“, „Ruby“ ir „Robusta“. Jie klesti patalpose, kai yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, netiesioginė, bet daug saulės spindulių.

Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpoje, įsigykite jauną medelį iš medelyno ir pasodinkite į ne mažiau kaip 40 cm pločio vazoną su drenažo skylutėmis. Užpildykite puodą durpių samanų, perlito ir smėlio arba vermikulito mišiniu. Reguliariai laistykite medį, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda gelsti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.

Stambialapiai fikuso augalai klesti ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, tačiau gali toleruoti švelnią ryto saulę. Jie turėtų būti pašalinti iš atšiaurių tiesioginių popietinių spindulių linijos, nes jie gali nudeginti lapus. Augalai, kurie negauna pakankamai šviesos, praranda apatinius lapus, o jų lapų spalva tampa neryški, o ne blizganti ir ryški.

Fikusą laistykite dažnai, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Šis augalas taip pat jautrus per dideliam sausumui ir gerai netoleruoja sausros. Norėdami patikrinti, ar laikas vėl laistyti, patikrinkite drėgmės lygį pirmuosiuose dirvožemio coliuose. Jei jie išdžiūvo ir trupa, laikas augalą dar kartą laistyti.

Didžialapis fikusas – šaltam skersvėjui jautri fikusų rūšis. Jei augalas bus veikiamas skersvėjų, jis pailgės, o lapai pirmiausia gali pagelsti, o vėliau ruduoti. Apskritai fikuso augalus geriausia laikyti vidutinėje arba šiltoje 16-24 laipsnių temperatūroje, esant vidutinei drėgmei. Jei jūsų namai yra sausi, galite padidinti drėgmės lygį investuodami į patalpų drėkintuvą.

Genėjimas yra negyvų ar mirštančių lapų ir augalų liekanų pašalinimas, kad augalas geriau augtų. Genėdami visada naudokite švarias žirkles ar peilius, kad sumažintumėte ligos plitimo tikimybę. Atsargiai perpjaukite pageltusį audinį, kad išvengtumėte tolesnio pažeidimo. Padarykite švarius pjūvius, kad išvengtumėte infekcijos.

Tręšimas yra svarbus procesas, norint išlaikyti kambarinių augalų sveikatą, tačiau svarbu nepersistengti. Pertręšę augalai gali ištempti ir per greitai išaugti jų šaknys.

Didžialapis fikusas nėra išrankus, kai kalbama apie dirvožemio sudėtį. Tikriausiai tiks bet kokia gera, greitai nusausinanti vazoninė žemė. Daugelis kambarinių gėlių augintojų renkasi kaktusų mišinį. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.

Šį augalą galima dauginti paimant nuo augalo auginius ir penkioms valandoms mirkant vandenyje, kad pasišalintų pieno sultys. Tada auginį reikia pasodinti į durpių ir smėlio mišinį maždaug dviejų centimetrų gylyje. Geriausias laikas dauginti yra kovo-balandžio mėn. Auginys greičiau įsišaknys, jei bus apibarstytas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.

Norėdami paskatinti didelių augalų augimą, genėkite juos pavasarį. Jaunus augalus pririškite prie atramos, kad jie augtų vertikaliai. Į vieną vazoną pasodinti kelis auginius dekoratyviau. Norėdami paskatinti jaunų augalų šakotumą, periodiškai pašalinkite viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Transplantacija yra jaunų augalų perkėlimas į naujas vietas. Paprastai tai daroma vasario ir kovo mėnesiais, o augalai paprastai dedami į vazonus, kurių skersmuo yra 4–5 cm didesni nei ankstesni. Tai padeda išlaikyti augalus sveikus ir neleidžia jų šaknims peraugti. Jei sąlygos bus tinkamos, augalai greitai augs ir juos reikės kasmet persodinti, kol pasieks norimą aukštį.

Plačialapis fikusas yra jautrus daugeliui kenkėjų, kurie dažniausiai pažeidžia kambarinius augalus, įskaitant amarus, miltligę, voratinklines erkes, žvynelius ir tripsus.Jei įmanoma, geriausia infekciją aptikti kuo anksčiau ir gydyti veiksmingu metodu, pavyzdžiui, Nimba medžio aliejumi.

Dažniausios ligos, galinčios paveikti augalus, yra šaknų puvinys, lapų dėmėtumas, botritas, rūdys, miltligė ir pietinė miltligė. Šios ligos dažnai pasireiškia sausomis, baltomis, pluta dėmėmis ant augalo lapų ar stiebų, kurias sukelia augalo sultys. Taip gali nutikti, jei augalas paliečiamas ar kokiu nors būdu pažeistas.

Šis augalas yra nuodingas ir gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą, jei valgoma kuri nors augalo dalis. Jei kas nors suvalgo didelį augalo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems asmenims taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su fikusu patartina mūvėti pirštines.

Kokie yra dažniausiai užduodami klausimai?

Stambialapio fikuso lapai krenta, nes yra sunkūs ir medis negali išlaikyti jų svorio. Lapai taip pat turi didelį paviršiaus plotą, todėl jie yra labiau pažeidžiami vėjo.

Lapai gali nukristi dėl netinkamo laistymo, kenkėjų, šaknų puvinio ar ekstremalių temperatūros pokyčių.

Norėdami apsaugoti augalą, saugokite jį nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, o vidutinę 15-20 laipsnių temperatūrą.

Taip pat viena iš galimų fikuso lapų kritimo priežasčių yra nepakankamas apšvietimas.

Medžių lapai rudenį pradeda keisti spalvą, nes medis nebegamina chlorofilo – žalio pigmento, kuris padeda medžiui sugerti saulės šviesą fotosintezei. Trumpėjant dienoms ir mažėjant medžio energijos gamybai, suyra chlorofilas, atsiskleidžia geltoni ir raudoni pigmentai, kurie buvo visą laiką.

Stambūs fikuso augalo lapai gali paruduoti dėl netinkamo laistymo, kenkėjų, šaknų puvinio, aukštos temperatūros, nepakankamo apšvietimo ar netinkamos mitybos.

Augalo lapai nusvyra, kai augalas patiria stresą dėl tokių veiksnių kaip vandens ar maistinių medžiagų trūkumas, ekstremali temperatūra ar ligos. Kai augalas patiria stresą, jo lapai praranda drėgmę ir suglemba, todėl jie nukrenta.

Yra keletas galimų lapų kritimo priežasčių, įskaitant perlaistymą, perlaistymą, šaknų puvimą, kenkėjus, nepakankamą apšvietimą ir aukštą temperatūrą.

Geltonų lapų kraštai dažniausiai būna nelygūs, nes juos labiau pažeidžia vėjas ir kiti elementai.

Fikuso lapų kraštų pageltimas atsiranda dėl nepakankamo maitinimo. Augalą augalo augimo laikotarpiu kas mėnesį reikia šerti subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, o šaltuoju – ne.

Perkraustymo paslaugos Vilniuje – keli zuikiai vienu šūviu

Persikraudtymo metas Vilniuje yra smagus ne visiems. Jokio skirtumo, ar atlikti veiksmas yra planuojamas į Vilnių atvykusių studentų, ar sostinėje gyvenant nuo pat gimimo ir žinant kiekvieną jo kampelį. Planuoti, pakuoti ir sunkiai nešti daiktus bei baltus ir prakaituoti teks bet kokiu atveju. Gal naudinga visą persikraustymo eigą praktiškai susiplanuoti?

Perkraustymo paslaugos Vilniuje

Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip ir kiek truktų persikraustymas, jei gyvenote Pagiriuose ir norite sklandžiai persiketi į Didžiuosius gulbinus? Atstumas, jei važiuoti tiesiai per Vilnių nėra didelis, vos 34 kilometrai. Tačiau pabandykite įvertinti važiavimo sąlygas, kai Jūsų automobilis ar  mikroautobusas bus pilnai prikrautas daiktų. Transporto priemonė nebus tokia judri Vilniaus miesto gatvėmis, kokia būdavo iki persikraustymo.

Todėl tapsite lėtais eismo dalyviais kas pailgins persikraustymo laiką. Be to, naudinga įvertinti ir persikraustymo „rankų skaičių“. Jei sklidinai prikrausite automobilį, jame netilps pagalbininkai, jei įsodinsite juos, tilps mažiau daiktų. Tad, kodėl gi nepagalvojus apie „kelių zuikių medžioklę“?

Daiktų ir baldų pervežimas

Didžiausias ir dažnai atsirandančios problemos nusprendus persikraustyti iš vienos Vilniaus vietos į kitą yra transportas ir darbo rankos. Vargu ar sostinėje galima rasti daug vietinių, kurie neturi automobilio. Tačiau sutikite, automobilis nelygus automobiliui. Vieni važinėja su Renault Clio, kiti su Ford Galaxy ir greičiausiai skirtumą jau pastebėjote. Jei į renuškę tilps vos keli maišai su rūbais, tai fordukas talpins kone triskart tiek. Tačiau bet kokiu atveju, vienu reisu persikraustymo klausimo neišspręsti, teks pirmyn ir atgal važinėti kelis kartus. Kartu sudėjus, kilometrų skaičių galima surinkti kaip važiuojant iki Palangos ar Nidos. Ir šiuo atveju kyla klausimas, kodėl į pagalba nepasikvietus Vilniuje perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės, kuri užsiima daiktų pervežimu?

Užsisakius perkraustymo paslaugą

Vilniečiai, užsisakę perkrautymo paslaugą laimi daugiau, nei bandantys šį veiksmą įgyvendinti savarankiškai. Galima rasti daugybę kriterijų, su kuriais susipažinus lengviau apsispręsite pasirinkti paslaugą teikiančią įmonę, nei persikraustymo nuotykių imtis patiems.

  • Sutaupoma labai daug laiko;
  • Sutaupomos lėšos, kurios individualiai tampa didesne investicija;
  • Atliekamą laiką galėsite skirti svarbesnių darbų alikimui namuose arba darbovietėje;
  • Neprakaituosite, neišnaudosite fizinės bei emocinės energijos, galu gale, negausite traumos ir nesusižeisite.

Taigi, „sumedžioti keli zuikiai“ nevers Jūsų per daug išlaidauti, apsaugos Jūsų sveikatą ir sėkmingai leis persikraustyti Vilniuje iš bet kokios vietos viename gale į bet kurį kitą kraštą.  Tereikia tik tinkamai suplanuoti ir užsisakyti perkraustymo paslaugas Vilniuje.

Perkraustymo medžiaga remtasi: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ekonomika

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

Prieš paaiškindami tai, pirma turėsime supažindinti jus su vienu nelabai maloniu reiškiniu. Kalbama apie puvimą ir irimą.

Mes sunaudojame labai daug energijos ir lėšų augaliniams ir gyvuliniams produktams apsaugoti nuo puvimo ir irimo. Produktų konservavimas indeliuose, jų laikymas šaldytuvuose, džiovinimas, marinavimas visa tai yra priemonės daržovėms arba mėsai išsaugoti nuo puvimo.

Ir vis dėlto gamtoje vykstančių puvimo procesų dėka mes turime daugelį nepaprastai vertingų, net būtinų mums medžiagų. Čia galvoje turima anglis, kuri yra nuolatinis ir būtinas kiekvieno organizmo elementas.

Taigi žvilgtelkime į paprastą pelkę, tai yra į tą vietą, kur drėgmės perteklius padeda greitai vystytis augmenijai, bet kartu stabdo žuvusių augalų irimą. Vanduo neprileidžia prie jų oro. Augalas pūva vandenyje čia dalyvauja bakterijos. Irimo procesas vyksta taip, jog augaluose esanti anglis tampa svarbiausiu jų elementu. Kaip tik šitaip susidaro durpės iš augalų, pūvančių pelkėse, tvenkiniuose ir ežeruose.

Kuo durpės senesnės, tuo giliau nusmegę jų sluoksniai, tuo daugiau jose anglies, tuo mažiau lieka jose kitų elementų, tuo jos vertingesnės kaip kuras.

Veikiant slėgimui ir aukštai temperatūrai, durpės palengva virto pirma rudąja anglimi, o vėliau — akmens anglimi.

KAS YRA ŽAIBAS?

KAS YRA ŽAIBAS?

Žaibas — tai tiesiog elektros išlydis, atsirandantis audros metu. Galingos vertikalios įšildyto ir drėgno oro srovės sukelia oro srautų susidūrimą su debesimis. Dėl trinties orą vandens garų lašeliai ir ledo kristalėliai, sudarantieji debesį, įsielektrina. Kai elektros įlydis labai padidėja ir tarp debesies ir žemės susidaro pakankamai didelis potencialų skirtumas, tada oras perskrodžiamas — iš debesies i žemę (arba priešingai), tvyksteli elektros išlydis, kurį vadiname žaibu.

Pirmoji žaibo stadija yra palyginti lėtai besivystantis kanalas, vadinamas lyderiu, nes jis skina ore kelią likusiam išlydžiui. Lyderiui baigus savo kelią, tai yra jam sujungus debesį su žeme, susidariusį kanalą veržiasi visa išlydžio masė, susitelkusi gretimose debesies dalyse. Dabar, kadangi kanalas yra labai geras laidininkas, išlydis skries kelių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu.

Žmogaus akis temato tik ugnies šviesos juostelę; ji negali pamatyti to išlydžio proceso, kuris vadinamas žaibu, nes visas išlydis įvyksta per tūkstantąsias sekundės dalis. Tačiau šių dienų fotografijos technika leidžia greitai besisukančiomis kameromis užfiksuoti foto juostelėje visą sudėtingą žaibo atsiradimo ir vystymosi procesą.

Žaibo fotografijos rodo, kad labai dažnai paskui pirmą išlydį, praėjus kuriam laikui, dar neatvėsusiu kanalu veržiasi antras, trečias, o kartais ir dar keli išlydžiai, tai yra žaibas turi daug pakopų.

Praeinant srovei, oras kanale įkaista ligi kelių tūkstančių laipsnių. Nuo tokio staigaus ir stipraus įkaitimo oras ima smarkiai plėstis, panašiai kaip vykstant sprogimui. Sprogimas sudrebina aplinkinį orą, sukeldamas stiprią sprogimo bangą. Tuo metu atsirandančius reiškinius vadiname griaustiniu.

Geriausias roletų pasirinkimas – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Geriausias roletų pasirinkimas

Renkantis uždangas langams yra siūlomas didelis roletų pasirinkimas. Kiekvienas klientas renkasi pagal tai, kas jam labiausiai patinka. Šiuo metu, roletai labai populiarūs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Žinoma, šis gaminys yra populiarus ir kituose miestuose bei mažesniuose miesteliuose, bet šie trys įvardinti yra populiariausi miestai pagal roletų poreikį.

Audinio roletams praktiškumas

Renkantis kuo uždengti langus, norime ne tik gražaus pasirinkimo, bet ir praktiško. Daugelis vilniečių, kauniečių ar klaipėdiečių yra pratę lyginti skirtingus pasirinkimus. Pavyzdžiui, itin populiaru lyginti užuolaidas su roletais. Sunku pasakyti, kodėl, bet tai – faktas. Svarbiausias kriterijus – dulkės. Ypatingai tai tampa aktualu, kuomet turimos sveikatos problemos, pavyzdžiui, alergija ar bronchinė astma. Užuolaidų audinys labai kaupia dulkes. Be to, jas reikia reguliariai skalbti. Jei audinys yra besiglamžantis, tai reikės užuolaidas išlyginti ir tik tuomet kabinti. Turint bėdų dėl dulkių tokius darbus reikės atlikti dažnai, o kaip žinome, tai vieni iš labiausiai nemėgstamų namų ruošos darbų. Skirtumas yra ir tarp audinių. Roletailux.lt audinys nėra toks teplus, kaip užuolaidų. Tai taip pat svarbu. Daugelis įžvelgia ir kitų svarbių privalumų, kuriuos turi ritininės užuolaidos. Praktiškumas susijęs ir su tvarka. Roletai lengvai susukami ir neužima daug vietos. Tai aktualu ir tiems, kurie gyvena nedideliuose būstuose. Kadangi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, oro užterštumas sunkiosiomis dalelėmis yra kone didžiausias, roletų pasirinkimas iš Roletailux.lt – geriausias sprendimas.

Prekyba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gaminami roletai išsiskiria ne tik savo praktiškumu, bet ir kokybe. Renkantis roletus yra svarbu rasti patikimus pardavėjus bei gamintojus. Roletailux.lt salonas yra vienas tokių. Kokybiškas gaminys turi būti pagamintas iš tinkamo audinio ir tvirtų mechanizmų. Taip pat ne mažiau svarbus ir montavimas. Šiuos darbus turi atlikti specialistai, nes priešingu atveju rizikuojama tuo, kad net ir įsigijus kokybiškus roletus, bet netinkamai juos pritvirtinus, mechanizmas praras darbines funkcijas, o roletai, išvaizdą. Kadangi Roletailux.lt turi savo salonus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir net Šilutėje, užsisakant roletus, į kainą yra įskaičiuojama arba gali būti įskaičiuota ir tvirtinimo paslauga. Meistrams, kurie išmano savo darbo specifiką nėra sudėtinga atlikti šį darbą. Atmintina, lyginti meistrų kokybę su savo nereikėtų, nebent Jūs esate meistras, kuris montuoja roletus. Nereikėtų pamiršti ir garantinio laikotarpio. Jei roletus montuosite patys, gali būti, kad garantinis laikotarpis suteiktas nebus. Nesvarbu, kad gyvenate Klaipėdoje, Kaune ar Vilniuje.

Aukščiausios kokybės roletai vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams – Roletailux.lt

Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove

Fotoperiodas. Dauguma autorių teigia, kad fotoperiodo trukmė nėra lemiamas faktorius frezijoms. O. Heide (1965) nurodo, kad žiedai greičiau pradeda diferencijuotis, žiedų ir žiedynų susiformuoja daugiau, kai fotoperiodas yra trumpas (8 val.), o vėliau jos auga ir vystosi greičiau, esant ilgesniam (12 val.) fotoperiodui (O. Heide, 1965).

Įvairių veislių reakcija į šviesą.

Veislės nevienodai jautrios šviesai. Visos geltonžiedės gerai auga tik labai intensyvioje šviesoje. Iš jų tik Rijnveld’s Golden Yellow. Aurora ir Golden Melody galima sodinti rudenį, nors šiuo metu ir jos negausiai žydi. Rudenį pasodintos Eldorado, Orange Favourite, Gloria Solis, Souvenir veislės pas mus nežydėjo, o Rijnveld’s Golden Yellow ir Gold Coast iš vieno augalo gauta atitinkamai tik 0,8 ir 0,6 žiedų. Tyrinėjant nepražydusius augalus, paaiškėjo, kad žiedų užuomazgos susiformavo, tačiau jos nudžiuvo dar prieš pasirodant butonams.

Visos veislės, kurių gumbasvogūniai buvo pasodinti gruodžio mėn., žydėjo gausiau, negu pasodintų rugsėjo mėn., tačiau White Swan ir Blauwe Wimpel veislių žiedai buvo geresni, pasodinus gumbasvogūnius

Blauwe Wimpel žiedų spalva žiemą buvo intensyvesnė, negu pavasarį.

Laistymas, oro drėgnumas ir vėdinimas. Frezijų šaknys gležnos. Sausoje dirvoje greitai džiūva jų viršūnėlės, t. y. veikliausia šaknų dalis, todėl net vieną kartą augalams perdžiūvus, galima patirti daug nuostolių.

Iš dirvos galima spręsti, ar augalus reikia laistyti. Ji nuolat turi būti drėgna, bet neįmirkusi. Kai dirva būna nevienodai drėgna, išsikraipo stiebai, deformuojasi žiedynai.

Labai svarbus vandens režimas, auginant frezijas samaninėse durpėse. Jos niekuomet neturi perdžiūti, nes perdžiūvusių durpių kai kurios koloidinės medžiagos virsta kietomis, vandeniui neimliomis dalelėmis.

Žiemą, ypač kai šiltnamiuose žema temperatūra, laistant negalima aplieti augalų lapų, tuo tarpu pavasarį, lapus apipurškus, frezijos auga geriau.

Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove, nes iš dirvos išplaunamos mineralinės medžiagos, ypač azotas. Laistomo vandens temperatūra turi būti pora laipsnių aukštesnė už oro temperatūrą.

Įvairios veislės nevienodai jautrios drėgmės režimui. Drėgmei ne tokios jautrios lėčiau augančios veislės ir kurių menkesnė antžeminė dalis.

Frezijos blogai auga, džiūsta lapų viršūnėlės, jeigu šiltnamių oras labai sausas. Optimalus oro drėgnumas apie 80%. Be to, pravartu žinoti, kad šiltnamiuose drėgno oro nepakenčia tripsai ir voreliai.

Drėgnoje šiltoje aplinkoje greičiau vystosi įvairios grybinės ligos, todėl šiltnamius reikia gerai vėdinti. Gerai vėdinamuose šiltnamiuose ne taip plinta ir fuzariozė.

Yra nurodymų, kad kai kurios stambiažiedės veislės, pavyzdžiui, Eldorado, Royal Gold, gerai vystosi tik labai erdviuose šiltnamiuose.

Svyruojant drėgmės režimui dirvoje ir ore, atsiranda įvairios žiedynų anomalijos, išsikraipo žiedynkočiai.

Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo

Japonų patirtis truputį kitokia. Pasodinus frezijas rudenį arba žiemą, naktį palaikoma 13 °C temperatūra, o dieną — 18 °C. Tada frezijos suformuoja 7-8 lapus, geros kokybės žiedynus, žydi gana anksti. Tačiau, pasodinus frezijas pavasarį arba vasarą, tokioje temperatūroje išauga daug lapų, augalai žydi vėlai. Aiškinama, kad, esant trumpai dienai, žiedai formuojasi daug greičiau, ir tada optimali yra šiek tiek aukštesnė temperatūra. Auginant frezijas nuo kovo mėn., kol žiedai formuojasi, turi būti palaikoma žemesnė temperatūra (15 °C), o vėliau 2-3°C aukštesnė (Kawata, 1973).

Pasirodžius žiedpumpuriams, temperatūrą šiltnamiuose galima pakelti iki 18°C, tačiau tai nebūtina, ypač jeigu tuo metu šviesos sąlygos blogos.

Nustatyta, kad aukštesnėje temperatūroje išauga didesni gumbasvogūniai, todėl, frezijoms nužydėjus, šiltnamiuose gali būti apie 20-25 °C, o į vegetacijos pabaigą — apie 30 °C.

Frezijų šiltnamiuose turi būti prietaisai temperatūrai registruoti. Bet kokie mėginimai skatinti frezijų augimą, keliant aplinkos temperatūrą šiltnamiuose, yra betiksliai, ir gali būti pavėluoto žydėjimo ir blogo žiedų derliaus priežastis. Todėl ištisą parą reikia registruoti šiltnamių temperatūrą.

Šviesa. Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo. Kuo šviesa intensyvesnė, tuo anksčiau susiformuoja ir greičiau vystosi žiedynai, juose būna daugiau žiedų ir visi jie normalūs, be to, daugiau išauga šoninių žiedynų, žiedynkočiai ir lapai būna trumpesni, gumbasvogūniai didesni ir daugiau išauga gumbasvogūnių vaikučių.

Pirmoje augimo pusėje šviesos intensyvumas turi Įtakos žiedyno formavimosi greičiui, susiformavusiu žiedynų ir žiedų skaičiui. Antroje augimo pusėje nuo šviesos intensyvumo priklauso žydėjimo laikas. Kai šviesos nepakanka, augalai ilgai nepražysta, žydi labai ištęstai, žiedynuose pražysta ne visi žiedai, šoniniai žiedynai dažnai būna akli.

Kaip parodė bandymai, žiedų daugiausia pražysta ir jie esti geros kokybės, kai gumbasvogūniai pasodinami gruodžio antroje arba sausio pirmoje pusėje, mažiausiai žiedų pražysta, pasodinus rugsėjo mėn. Mat, nuo sausio mėn. šviesos sąlygos gerėja. Be to, žiemą šiltnamiuose nesunku palaikyti optimalią temperatūrą, o vasarą to padaryti negalima.

Dėl labai nevienodo šviesos intensyvumo atskirų metų rudenį negalima tiksliai prognozuoti birželio mėnesi sodintų augalų žydėjimo laiko. Tais metais, kai rugsėjis ir spalis būna pakankamai saulėti, frezijos gali pražysti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o kai oras apniukęs,— tiktai sausio antroje pusėje. Į tai reikia atsižvelgti, planuojant frezijų žiedų skynimo laiką.

Daugelis autorių pataria vasarą frezijas temdyti, ypač pirmaisiais augimo mėnesiais — augalai anksčiau pražysta. Tai aiškinama tuo, kad vystymasis pagreitėja ne dėl mažesnio šviesos intensyvumo, o dėl sumažėjusios dirvos temperatūros. Tuo metų laiku, kai šviesos sąlygos nepalankios, augalus galima papildomai apšviesti. Šiuo metu plačiai naudojamos DRL-400 lempos. Vienos 200 W galingumo lempos pakanka 4-8 m2 šiltnamių ploto. Šviečiama 10 val. per parą (nuo 9 val.). Dėl to žiedų derlius padidėja dvigubai ir jie būna žymiai geresnės kokybės. Mūsų šalyje pirmoji tai nustatė R. Zunde.

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98%

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98% kavos iš jų pusę tiekia Parana, o trečdalį — San Paulas.

Negalima teigti, jog kavos gamyba Brazilijoje plėtojosi ramiai ir nedrumsčiamai. 1906 m. pasaulinėje rinkoje kavos kaina krito iki nulio, o 90% Brazilijos pajamų sudarė kava. Šalis atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Šalies vyriausybė bandė ištaisyti padėtį — stabilizuoti kavos kainas. Ji supirko iš fermerių derlių ir jį sukrovė sandėliuose. Buvo pastatyta šimtai saugyklų. Kavos atsargų kiekis buvo paskelbtas valstybine paslaptimi, kad nebūtų suktybių ir spekuliacijų.

Šalyje reikalai taisėsi lėtai ir blogai, o 2ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinės kapitalistinės sistemos krizė galutinai sužlugdė fermerius. Plantacijos užžėlė piktžolėmis, milijonai kavamedžių nebedavė derliaus. Brazilijos žinioje 1931 m. buvo 25 mln. maišų kavos (priminsim, kad standartinis maišas kavos sveria 60 kg), kurių niekas nepirko. Krizė pasiekė tokį lygį, kad iki 1944 m. imtinai kasmet buvo sunaikinami milijonai maišų kavos.

Antrojo pasaulinio karo viduryje kavos kaina pradėjo kilti. Buvo realu, kad kavos paklausa po karo padidės. Vadovaujami Brazilijos kavos instituto, fermeriai ėmėsi tvarkyti ir atnaujinti plantacijas.

Brazilija ketvirtąjį dešimtmetį išveždavo iki 15 mln. kavos maišų, 5ąjį — 17 mln. ir 6ojo pradžioje — 19 mln. maišų. Šalies viduje buvo suvartojama apie 9 mln. maišų. Nuo 1958 iki 1974 m. pasaulinėje rinkoje praktiškai kavos kaina nekito ir dėl to nuolat mažėjo gamybos pajamos.

Bet štai 7ojo dešimtmečio viduryje Brazilijos plantacijos nukentėjo dėl stichinės nelaimės — stiprių šalnų keletą metų iš eilės. 1975 liepos mėn. Brazilijoje per keletą šaltų dienų žuvo beveik pusė plantacijų. Jei per 1974-1975 m. sezoną buvo pagaminta 22 mln. maišų kavos, tai per 1975-1976 m. sezoną — iš viso tik 8 mln. maišų.

Brazilijos tragedija sutapo su žemės drebėjimu Gvatemaloje ir karu Angoloje. Kainų stabilumas kavos rinkoje susvyravo. Visų pirma pabrango braziliška kava — jos kaina pasiekė didžiausią paklausą turinčios kolumbietiškos kavos lygį. Pabrango, ir afrikietiška rūšis robustas. Iš pradžių kaina kilo saikingai, bet prasidėjus sukčiavimams, kaina sąmoningai buvo išpučiama. Be abejo, tuo metu kavos gamintojams sąlygos susiklostė nepalankiai. Tačiau kainų augimas priklausė ne tik nuo stichinių nelaimių.

Kavos krizės pasaulinėje rinkoje nebuvo. Brazilijoje 1975— 1976 m. derlius sudarė 8 mln. maišų, bet eksporto dydį pasisekė išlaikyti 1974-1975 m. lygio, nes 14 mln. maišų buvo paimta iš fondinių atsargų ir supirktų pupelių Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje. Visi kavos kontraktai buvo įvykdyti. 1977 m. Europos vartotojų sąjungos biuras agitavo: „Gerkite mažiau kavos!” Kainos pašoko daugiau negu trigubai ir jos galėjo sumažėti tik tuo atveju, jei mažiau kavos bus suvartojama. Trigubas kainų pakilimas buvo išprovokuotas tarptautinių monopolijų, kurios spekuliavo ir blokavo kavos atsargas.

Kava be kofeino

Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalių ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Gvatemala, Salvadoras. 60% Kolumbijos eksporto sudaro kava.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje

Visiškai pagrįstai galima teigti, jog į Šiaurės Ameriką kavą 1607 m. atvežė anglų laivas. Jo kapitonas Džonas Smitas ilgą laiką keliavo po Turkiją. Yra žinoma, kad laivo krovinių sąraše minimas medinis indas ir grūstuvėlis kavos milteliams gaminti. Bostone 1670 m. licenziją kavinei atidaryti gauna Dorotis Džonas. Niujorke pirmą kartą kava minima 1668 m. Pranešama, kad gėrimas buvo gaminamas iš apkepintų kavos pupelių su trupučiu cukraus bei medaus. O 1683 m. kažkoks Viljamas Penas stebėjosi didžiule kavos kaina Niujorke.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje ir ilgą laiką buvo vartojama kaip vaistas. Petras I, būdamas Olandijoje, įjunko gerti kavą ir su būdinga jam energija pradėjo propaguoti šį gėrimą tėvynėje. Kava vaišindavo per garsiąsias savo asamblėjas. Prisiminkite dialogą iš A. Tolstojaus romano „Petras Pirmasis”:

— Miška, iš kur smarvė? Vėl kavą verda?

— Caras – valdovas įsakė poniai ir panelėms rytais gerti kavą, tai ir verdam…”

XVIII a. pabaigoje apie kavos gaminimo būdus rašo žurnalai „Namų ūkis” bei „Ekonominė parduotuvė”. Kavos importuojama vis daugiau, ypač 1812 m. Tėvynės karui baigiantis. Kava tampa gero tono požymiu. Matyt, nemaža reikšmės turėjo aukštuomenės noras pamėgdžioti Europos sostines. Atidaromos kavinės, kai kuriuose miestuose įkuriamos kavą platinančios draugijos.

1884 m. Peterburge sodininkų parodoje Brazilijos paviljone buvo eksponuojama įvairių rūšių kava. Norintiems buvo demonstruojama, kaip ji gaminama ir duodama paragauti. Tokia reklama buvo vaisinga. Kavos paklausa metai po metų vis didėjo.

Uždrausti kavą — vadinasi, netekti nemažų pajamų

Įdomias eilutes randame garsaus rusų dainininko F. Šaliapino autobiografijoje: „Čia palatoje (turima omeny teismo palata) aš pirmą kartą pajutau malonumą gerti kavą — gėrimą, iki šiol man nežinomą. Sargai duodavo kavos su grietinėle po pusrublį už stiklinę. Aš gaudavau 15 rb. atlyginimo ir, žinoma, negalėjau kava smaguriauti kasdien. Tačiau likdavau budėti už kitus, gaudavau iš draugų po pusrublį ir kavos išgerdavau kur kas daugiau, negu mano bendradarbiai, gaunantys solidžias algas”.

Batai pigiau siūlomi internetinėse parduotuvėse

Į kokius veiksnius jūs esate linkę atsižvelgti tuomet, kai renkatės sau tinkamiausią naują avalynę? Ar įprastai susitelkiate tik į batų išorę? Ar vis dėlto kur kas didesnį dėmesį stengiatės skirti jų patogumui? Kaip bebūtų, yra labai daug skirtingų veiksnių, į kuriuos vertėtų atsižvelgti tuomet, kai yra kalbama apie batų paieškas ir jų įsigijimą. Batai, tai yra būtent tos mūsų stiliaus detalės, be kurių mes negalime įsivaizduoti nei vienos savo dienos, o tai reiškia, kad jei yra tokie nepakeičiami ir neišvengiami, jų pasirinkimui privalu skirti kuo daugiau dėmesio ir pastangų. Be abejo, iki šiol yra pastebima, kad dažniausiai žmonės batus yra linkę pirkti ne kur kitur, o fizinėse parduotuvėse, tačiau akivaizdu, kad tokius pasirinkimus lyginant su šiuolaikiniais skaitmeniniais sprendimais, tai anaiptol nėra pats tinkamiausias sprendimas. Dėl šios priežasties kiekvienas žmogus, kuris nori atrodyti stilingai ir reguliariai atnaujinti savo turimą avalynės kolekciją, turėtų pagalvoti ir apie internetines parduotuves, kuriose yra siūlomi batai prieinamomis kainomis.

Žinoma, internetinė prekyba pasižymi daugybe privalumu, tačiau nereikėtų pamiršti atkreipti savo dėmesį į jau minėtą svarbią detalę, t.y. batų kainą. Jei jūs batus dažniausiai perkate fizinėse parduotuvėse, tikrai neabejotinai žinote, kokiomis kainomis šiomis dienomis pasižymi batai. Akivaizdu, kad jos yra labai didelės. Ką jau kalbėti apie tai, kad į Lietuvą iš užsienio paviešėti atvykę turistai teigia nesuprantantys, kaip mes galime įpirkti tokią brangią avalynę, jei net jie to padaryti negali. Tai labai daug pasako apie mūsų kainas, vyraujančias batų parduotuvėse. Todėl tikrai nevertėtų vengti pasinaudoti internetu, kadangi įprastai elektroninėse parduotuvėse pirkėjams yra siūlomas kur kas platesnis batų asortimentas labiau prieinamomis kainomis. Neretai už tą pačią kainą internetu galima nusipirkti dvi ir daugiau porų, kai tuo tarpu fizinėse parduotuvėse vargiai pavyksta įsigyti bent vieną.

Kaip bebūtų, privalumus, kuriais pasižymi internetinės batų parduotuvės, yra ir kur kas daugiau, todėl natūralu, kad tokie skaitmeniniai sprendimai yra verti pirkėjų dėmesio, ypač tuomet, jei žmonės jaučia silpnybę avalynei.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Sunku aprašyti viską, kas nenuilstamų išradėjų sugalvota kavos virimo srityje, vargu ar ir reikia. Instrukcija, kuri pridedama prie kiekvienos kavavirės, supažindins jus su jos konstrukcija ir eksploatacijos ypatybėmis.

Žinoma, svarbu medžiaga, iš kurios pagaminta kavavirė, jos išorinis vaizdas, kaitintuvo tipas ir kt. Gana kompaktiškos ir patogios yra kavavirės su įtaisytu elektriniu kaitintuvu. Visi šie samprotavimai, žinoma, yra svarbūs, kuomet nustatomi vieno ar kito modelio privalumai ir trūkumai. Tačiau visų pirma atkreipsime dėmesį į svarbiausia ir pabandysime išsiaiškinti įvairių aparatų, skirtų kavai virti, darbo principus.

Kavavirės, skirtos kavai paruošti virimo metodu, 1711 m. atsirado Prancūzijoje: Tai kavinukas, tik su prietaisu išvirtai kavai filtruoti. Kartais tam panaudojamas filtras su stūmokliu tirščiams išspausti.

Antrasis metodas, taikomas kavavirėms, — perkoliacija (košimas, filtracija). Karštas vanduo 6-8 min. filtruojamas pro sluoksnį grubiai maltos kavos, subertos ant filtro sietelio. Šiuo atveju gėrimas yra beveik be nuosėdų. Šį principą 1800 m. pasiūlė Paryžiaus arkivyskupas Žanas Batistas de Bella ir tai pastūmėjo tolesniems tobulinimams. Tarp kitko, panašų išradimą pasiūlė žinomas gamtininkas ir politinis veikėjas grafas Rumfordas. Jis patobulino de Bello kavavirę — pridėjo prietaisą, dėl ko kava išlieka supresuota ir antpilą nepatenka tirščių trupinėlių.

Standartinės šio tipo kavavirės sudarytos iš trijų dalių: vandens priimtuvo, filtro tinklelio ir gėrimo surinktuvo. Paprasčiausiu atveju paprasta stiklinė uždengiama filtru. Ant filtro suberiama kava ir ant jos pilamas verdantis vanduo. Vanduo teka pro kavos sluoksnį, prisisotina ir pro filtrą patenka talpą, kur suteka paruoštas gėrimas. Kartais ant filtro esanti kava prispaudžiama specialiu tinkleliu. Pro šiek tiek suspaustus miltelius vanduo teka lėčiau ir todėl labiau prisisotina.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių, bet ne labai stiprią. Šito būdo privalumas yra paprastumas, o trūkumas — gan ilga gėrimo paruošimo trukmė. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad filtruojant kava ataušta, todėl reikia pasirūpinti, kad talpa, kurią suteka paruoštas gėrimas, būtų truputį pašildyta. Tam tikslui, pavyzdžiui, prieš tai indas išskalaujamas verdančiu vandeniu.

Kuo tankesnis filtro tinklelis, tuo lėčiau kava filtruojasi, bet geresnė yra jos kokybė. Tik būtina išsaugoti ją karštą. Kai kuriose šiuolaikinių modelių kavavirėse su filtru filtracijai paspartinti naudojamas suspaustas oras.

Svarbi sąlyga: kavos malinys turi atitikti filtro tankumą. Jeigu malinys labai smulkus, filtracija užsitęs, jeigu rupus — pablogės gėrimo kokybė. Ne mažiau svarbu kavos sluoksnio ir vandens kiekio santykis. Kavavirėje reikia ruošti tiek kavos porcijų, kokiam kiekiui ji apskaičiuota. Savavališkai padauginę arba sumažinę ant filtro miltelių, tuo pačiu pakeičiate ir kavos stiprumą bei kokybę. Pro labai ploną sluoksnį vanduo praeis ne optimaliai prisotintas, o pro per daug storą sluoksnį sulėtės filtracija, kava bus gana stipri, bet šalta ir nelabai skani.

Visiems atvejams duoti rekomendaciją sunku, ir, matyt, neįmanoma. Šito tipo kavavirėms reikiamas vandens ir maltos kavos pupelės porcijas nustatyti paprasčiau ir lengviau, remiantis asmenine patirtimi, atitinkančia asmeninį skonį.

Filtracijos principu veikia ir originalios kavavirės su besisukančiais indais, sujungtais filtru.

Kanalizaciniai vandenys skirstomi į tris pagrindines kategorijas

Kanalizaciniu, arba kanalizuotinu, vandeniu vadinamas namų ūkyje, pramonės gamyboje ar kitam kuriam reikalui pavartotas įvairiomis priemaišomis užterštas vanduo. Šios priemaišos pakeičia vandens cheminę sudėtį, fizines bei bakteriologines savybes. Tą vandenį reikia pašalinti iš sodybos, pramonės įmonės arba gyvenvietės teritorijos.

Prie kanalizacinių vandenų taip pat priklauso atmosferinių kritulių — lietaus ir tirpstančio sniego vanduo.

Priklausomai nuo užteršimo pobūdžio kanalizaciniai vandenys skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

a) buitinius-ūkinius, arba ūkinius-fekalinius, vandenis;

b) pramonės įmonių gamybinius vandenis; .

c) atmosferinius, arba lietaus, vandenis.

Ūkiniai – fekaliniai vandenys susidaro namų ūkyje, virtuvėse, pirtyse, skalbyklose, išvietėse ir kt. Jie užteršti įvairiomis namų atmatomis: maisto produktų atliekomis, fiziologinėmis išmatomis ir kitomis, daugiausia organinėmis priemaišomis.

Gamybiniai pramonės vandenys gamybiniame-technologiniame procese užteršiami įvairiomis žaliavų bei pagalbinių medžiagų atliekomis, įvairiais tepalais, dažais, metalų druskomis ir pan. Visi kanalizaciniai vandenys, tiek ūkiniai fekaliniai, tiek gamybiniai ir atmosferiniai, turi taip pat smėlio, molio ir kitokių mineralinių priemaišų.

Kanalizacinių vandenų užteršimo laipsnis bei priemaišų koncentracija būna labai įvairūs ir matuojami priemaišų mg viename litre kiekiu.

Sanitariniu požiūriu pavojingiausi yra ūkiniai fekaliniai vandenys, nes juose yra daug, dažnai net viename cm3 milijonai, įvairių bakterijų, kurių tarpe pasitaiko ir patogeninių t. y. užkrečiamų, epideminių ligų bacilų.

Užteršimo koncentracija priklauso nuo vieno žmogaus per parą suvartojamo vandens kiekio.

Gamybiniai vandenys pagal užteršimo pobūdį ir koncentraciją būna labai įvairūs. Prie priklauso ir tokie vandenys, kurie praktiškai būna švarūs; tai naudoti vandenys įvairiems agregatams bei įrengimams aušinti. Kai kuriose pramonės įmonėse tokio vandens būna 50-70% bendro suvartoto vandens kiekio.

Atmosferiniai, kritulių, vandenys užsiteršia, plaudami stogų, kiemų, gatvių ir aikščių paviršius. Jie turi dulkių, suplautų lapų, šiaudų, popierių, smėlio ir kitų panašių nešvarumų. Iš pramonės įmonių teritorijų nutekantieji lietaus vandenys būna užteršti gamybos atliekomis priklausomai nuo įmonės gamybos pobūdžio ir vartojamos žaliavos rūšies.

Praktiškai gyvenviečių, miestų ir pramonės įmonių kanalizaciniai vandenys sudaro ūkinių fekalinių, gamybinių ir lietaus vandenų mišinį. Šio mišinio sudėtis, pobūdis ir koncentracija yra labai įvairūs ir priklauso nuo vienos arba kitos vandens rūšies kiekybinio santykio, pirmoje eilėje nuo gamybinio vandens kiekio ir jo sudėties.

Kanalizacijos schema ir jos pagrindiniai elementai

Kanalizacija vadinamas inžinerinių įrenginių kompleksas, skirtas kanalizuotiniems vandenims priimti ir išleisti į atviruosius vandenis (upes, jūras), prieš tai, jei reikalinga, juos išvalant.

Nuotekų valymo įrenginiai

Daugumoje šiuolaikinių teodolitų įrengiami optiniai svambalai

Pradedant matuoti teodolitas taške (kampo viršūnėje) centruojamas ir nustatomas vertikaliai (gulsčiuojamas). Šie veiksmai atliekami kartu.

Vertikalioji sukimosi ašis pastatoma vertikaliai naudojantis horizontaliojo skritulio gulsčiuku (limbo plokštuma tampa horizontali). Alidadė pasukama taip, kad gulsčiukas būtų maždaug lygiagretus dviejų kelmelio kėlimo sraigtų A ir B krypčiai. Sukant šiuos sraigtus priešingomis kryptimis, gulsčiuko burbulėlis plukdomas į nulinį tašką. Alidadė su gulsčiuku sukama 90°. Nuplaukęs burbulėlis grąžinamas į centrą trečiuoju kėlimo sraigtu C. Veiksmai kartojami tol, kol, sukant alidadę ratu, gulsčiuko burbulėlis bus centre vienos padalos tikslumu. Prieš tai gulsčiuko padėtis teodolite turi būti sureguliuota.

Teodolitas centruojamas sutapdinant vertikaliąją sukimosi ašį VV su vertikalia linija, einančia per vietovės tašką, kuriame statomas teodolitas. Centruojama svambalu. Svambalas gali būti siūlinis, strypinis arba optinis.

Siūlinis svambalas — tai cilindrinės formos nusmailintas 100-150 g svarelis, kuris kabinamas ant siūlo. Kitas siūlo galas tvirtinamas prie teodolito kelmelio. Atpalaidavus kelmelio priveržimo prie stovo sraigtą, teodolitas stumdomas su kelmeliu ant stovo galvutės taip, kad svambalo smaigalys nusistotų virš centravimo taško O. Svambalo padėčiai turi įtakos vėjas. Kai nėra vėjo, siūliniu svambalu galima teodolitą centruoti 3-5 mm tikslumu.

Strypinį svambalą sudaro kintamo ilgio iš lengvo metalo pagamintas centravimo vamzdis. Šis vamzdis tvirtai sujungiamas su kelmeliu. Centruojant teodolitą, apatinis nusmailintas vamzdžio galas sutapdinamas su centravimo tašku O, o kelmelis pastumiamas į šonus taip, kad esančio prie vamzdžio neveikia vėjas, todėl centravimo tikslumas esti didelis. Jis yra apie 1-2 mm.

Metalinį stovelį su strypiniu svambalu patogu naudoti tada, kai teodolitą reikia pastatyti ant betoninio stulpo ar kitokio aukštesnio daikto.

Daugumoje šiuolaikinių teodolitų įrengiami optiniai svambalai. Optinį centravimo įtaisą sudaro laužtas žiūronėlis, įmontuotas alidadėje kaip sudėtinė teodolito dalis. Pagrindinės jo dalys: okuliaras, lęšis su dviem įbrėžtais koncentriniais centravimo apskritimais (vidinio apskritimo skersmuo 2 mm), prizmė, laužianti spindulius 90° ir objektyvas. Traukiant okuliaro vamzdelį, nustatomas ryškus daikto vaizdas. Žiūronėlio vizavimo ašis turi sutapti su vertikaliąja teodolito sukimosi ašimi VV. Kai kurių tipų teodolituose (T15, T15K) svambalą galima reguliuoti pastumiant į šoną okuliaro vamzdelį, prieš tai atpalaidavus vamzdeli laikančius sraigtelius, esančius po dangteliu. Dirbtuvėse galima reguliuoti sraigteliu pakreipiant ir pasukant prizmė apsode. 2T serijos teodolituose (2T2, 2T5, 2T5K) optinis svambalas reguliuojamas dirbtuvėse varžteliais. Teodolite 3T5KII reguliuojama vertikaliosios ašies apačioje esančiais svambalo reguliavimo sraigteliais.

Optiniu svambalu centruojama taip. Teodolitas pastatomas virš taško pagal gulsčiuką vertikaliai ir pastumiamas ant stovo galvutės taip, kad centravimo taškas O būtų matomas koncentrinių apskritimų centre. Optiniu svambalu galima centruoti labai tiksliai (0,5 mm tikslumu).

Matavimų kokybė (tikslumas) apibūdinama gautų rezultatų paklaidomis

Matavimų kokybė (tikslumas) apibūdinama gautų rezultatų paklaidomis. Matavimo tikslumo vertinimo kriterijų yra įvairių. Jie vadinami jų kokybės kiekybiniais matais.

Matuojant gaunamos tik apytikslės fizikinių dydžių reikšmės. Tikrosios jų reikšmės lieka nežinomos. Matavimų rezultatų nuokrypių nuo tikrųjų reikšmių priežastys įvairios: netobulas prietaisas, neracionali matavimo metodika, nepalankios sąlygos, žemos kvalifikacijos arba nepatyręs matuotojas ir kt.

Tobulinant matavimo prietaisus, geriau organizuojant lauko ir kameralinius darbus, galima sumažinti matavimų paklaidas. Žymus vokiečių geodezininkas F. Helmertas teigia, kad reikia matuoti:

1) teisingai, t. y. žinoti matavimų teoriją, metodus, techniką ir taisyklingai jais naudotis;

2) tikslingai, t. y. matavimo metodus ir matavimo priemones parinkti taip, kad jie atitiktų tikslumo reikalavimus;

3) ūkiškai, t. y. kad išlaidos atitiktų matavimų tikslumą.

Bet koks matavimas priklauso nuo šių veiksnių: matavimo objekto; asmens, kuris matuoja; matavimo prietaiso; matavimo metodo, t. y. matavimo veiksmų visumos; aplinkos, kurioje matuojama. Konkreti šių veiksnių esmė kiekvienu atveju sudaro matavimo sąlygas. Geodezijoje matavimų sąlygos dažnai reglamentuojamos specialiomis instrukcijomis.

Su matavimo sąlygomis glaudžiai susijęs ir matavimų tikslumo supratimas. Iš dviejų to paties fizikinio dydžio matavimų rezultatų tikslesniu laikomas tas, kuris mažiau skiriasi nuo tikrosios reikšmės, t. y. kurio mažesnė absoliutinė paklaida. Tikroji fizikinio dydžio reikšmė paprastai nežinoma, todėl nežinomas ir matavimo rezultato nuokrypis nuo jos. Be to, išmatuoto dydžio reikšmės nuokrypis nuo jo tikrosios reikšmės sąlygojamas atsitiktinių aplinkybių, todėl gali būti mažas atliekant netikslius matavimus ir didelis — atliekant tikslius. Taigi išmatuoto fizikinio dydžio reikšmių nuokrypiai nuo jo tikrosios reikšmės negali būti matavimų tikslumo kriterijumi.

Vienodos matavimo sąlygos yra tokios, kai:

matuojami vienos rūšies dydžiai;

vienodos kvalifikacijos matuotojai;

vienodos kokybės matavimo prietaisai;

ta pati matavimo metodika;

aplinka matuojant kinta vienodai.

Jeigu bent viena iš šių sąlygų netenkinama, tai jų visuma nėra vienoda. Matavimo rezultatai, gauti vienodomis sąlygomis, vadinami vienodo tikslumo. Jei matavimo sąlygos nevienodos, rezultatai — nevienodo tikslumo.

Ne mažiau dėmesio teorijoje skiriama matematiniam vieno dydžio matavimo rezultatų apdorojimo procesui. Taigi klaidų teorijos uždavinius galima formuluoti taip:

1) matavimų rezultatų pasiskirstymo dėsnio ir tikslumo kriterijų nustatymas;

2) matavimų tikslumo ribų nustatymas;

3) galutinės fizikinio dydžio reikšmės skaičiavimas remiantis daugkartiniu matavimų duomenimis;

4) matavimo rezultatų tikslumo įvertinimas.

Taip pat patariame pasiskaityti apie horizontalių laiptus.

Geodezijos praktinė reikšmė ir mokslo raida

Geodezijos raidos perspektyva priklausys ir nuo jos ryšio su astronomija, fizine geografija, geofizika, geologija, okeanologija ir geodinamika.

Šiuolaikinė geodezija, tirianti gamtos metriką planetiniu ir kosminiu mastu, tampa vienu iš svarbiausių gamtos mokslų apie Žemę ir ją supančią erdvę.

Geodezijos praktinė reikšmė

Matuojama ant Žemės paviršiaus ir jos gelmėse, apatiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose ir kosmose, jūrose ir vandenynuose.

Matavimų praktinė reikšmė yra kartografavimas, t. y. sudarymas planų ir žemėlapių, kurie naudojami: projektuojant inžinerinius statinius, planuojant miestus ir gyvenvietes, strategiškai planuojant krašto ūkį, žemėtvarkos, melioracijos, miškininkystės reikmėms tenkinti, atliekant geologines paieškas, jūrų ir oro laivynui, kosmonautikai, krašto gynybai, turizmui ir kt.

Be kartografavimo darbų, matuojama nužymint inžinerinių statinių projektus, statomo objekto elementus, tikrinant jų geometrinių figūrų parametrus, sudarant pastatytų objektų planus ir kt., eksploatuojant inžinerinius statinius; kai reikia stebėti pastatų nuosėdžius, posvyrius, deformacijas ir kt.

Matuojama taip pat sprendžiant mokslinius ir taikomojo pobūdžio uždavinius: nustatant Žemės formą ir dydį, sudarant globalinį geodezinį tinklą svarbiausiems mokslo ir technikos uždaviniams spręsti, tiriant Žemės sukimosi apie savo ašį greičio pokyčius ir ašigalių judesį, įsisavinant jūrų šelfus ir Pasaulinį vandenyną, tiriant Žemės gravitacinį lauką geologinėms, Žemės drebėjimo ir kitų procesų, vykstančių Žemės gelmėse, prognozėms optimizuoti; tiriant geodinaminius reiškinius, susijusius su Žemės evoliucija ir kt.

Taigi geodezijos svarba šalies ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui yra labai didelė.

Geodezijos mokslo raida

Praėjusių epochų istorijos ir materialinės kultūros paminklai liudija, kad geodezija kaip mokslas susiformavo gilioje senovėje. Jos atsiradimą sąlygojo žmonių poreikiai matavimams statant inžinerinius statinius. Geodezija kartu su matematika, astronomija, geografija, kartografija ir inžineriniais mokslais, su kuriais ji glaudžiai susijusi, priskiriama prie seniausių mokslų.

Geodezijos mokslo raidos istorijoje išskirtinas pradinis jos etapas, t. y. laiko tarpas iki IV a. pr. Kr. Tada nebuvo nei dabartinio geodezijos pavadinimo, nei tyrimų objekto. Tuometinė geodezija buvo tik taikomoji anksčiau susiformavusios geometrijos dalis. Taikomieji geometrijos metodai, vėliau tapę sudėtine geodezijos mokslo dalimi, buvo taikomi nedideliems Žemės paviršiaus plotams matuoti sudarant planus ir sprendžiant kitus uždavinius.

Dar iki IV a. pr. Kr. gimė mintis, kad Žemė yra rutulio formos. Jau toje epochoje brendo mintis nustatyti Žemės rutulio spindulį. Tam tikslui reikėjo tam tikrų mokslinių principų. Aišku, kad jau pradiniame geodezijos mokslo raidos etape svarbiausiu geodezijos uždaviniu buvo ne tik Žemės matavimai praktiniams tikslams, bet ir Žemės didumo nustatymas.

Antrasis etapas, kurį galima pavadinti „nuo Aristotelio iki Niutono”, prasidėjo IV a. pr. Kr., kai geodezija susiformavo kaip atskiras mokslas, ir baigėsi XVII—XVIII a. sandūroje pagrindžiant Žemės sferiškumo idėją. Šio etapo pradžioje formavosi geodezijos tyrimo objektas ir geometriniai principai. Svarbiausias geodezijos tikslas buvo nustatyti Žemės rutulio spindulį. Tada ypač sustiprėjo geodezijos ryšiai su matematika, astronomija, kartografija ir geografija.

Trečiasis geodezijos raidos etapas — laikotarpis nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. trečiojo ketvirčio. Šiame etape pagrindinis geodezijos tyrimo objektas buvo Žemės elipsoido parametrai, t. y. ekvatoriaus spindulys ir Žemės suplokštėjimo dydis.

Padengiamojo sluoksnio užtepimas ir užtrynimas

Norint gauti labai lygų tinko paviršių, išlygintą pagrindinį sluoksnį reikia dar dengti 2-3 mm storio padengiamuoju sluoksniu. Juo dengiama tik tada, kai pagrindinis sluoksnis yra pakankamai sukietėjęs.

Prieš dengiant, patariama išvežti baldus, tik vėliau pagrindo paviršių reikia suvilgyti. Šiam padengimui skiedinys turi būti riebesnis ir skystesnis (toks, kaip grietinė), o svarbiausia — smulkaus grūdo. Geriausia, kai, prieš dengiant, skiedinys dar perkošiamas per sietą su 2X2 mm dydžio skylutėmis. Skiedinys ant pagrindo užtepamas arba mente nuo trintuvės, arba pačia trintuve. Labiau įgudę tinkuotojai tepa ir pustrinte, ant kurios per visą ilgį prikrečia skiedinio ir, jį truputį išlyginę, tepa ir lygina panašiai, kaip ir lygindami pagrindinį sluoksnį.

Padengiamojo sluoksnio užtrynimą galima pradėti tik po to, kai jis truputį apstingsta: jei buvo dengta kalkių skiediniu — po 2-12 val., jei kalkių-gipso — po 10-15 min.

Padengiamojo sluoksnio užtrynimui dažniausiai vartojamos medinės užtrintuvės. Jos paprastai daromos iš 20 mm storio pušinės lygios, be šakų lentelės.

Išlygintas pagrindinis arba padengiamasis sluoksnis užtrinamas taip: kairėje rankoje laikomas teptukas (jį galima pasigaminti iš ašutų, medžio skiedrelių arba tvirtų sausų žolių, pavyzdžiui, viksvų) ir juo tinko paviršius šlakstomas vandeniu; dešine ranka, kurioje laikoma užtrintuvė, lengvai spaudžiant ir sukant ratu (geriausia priešinga laikrodžio rodyklės kryptimi), tinko paviršius trinamas. Jei tinkas minkštesnis, šlakstyti vandeniu reikia mažiau, jei kietesnis — daugiau. Perdžiūvusi tinką reikia ne tik daug šlapinti, bet jį sunku ir trinti. Todėl perdžiovinimo reikia vengti. Trinant reikia žiūrėti, kad stambesni žvirgždai neraižytų paviršiaus. Jei tokių pasitaiko, reikia nurankioti. Prie užtrintuvės briaunų prilipusį skiedinį reikia retkarčiais nubraukti į teptuko kotą, o paskui vėl, užtrintuvės apatiniu galu paėmus, panaudoti pasitaikiusiems nedideliems įdubimams užlyginti. Norint panaikinti belyginant atsiradusias spiralines įbrėžas, reikia paviršių ta pačia užtrintuve, kiek ranka siekia, kelis kartus perbraukti tiesiai horizontaliai ir po to — vertikaliai.

Veltiniu, fetru (iš senos skrybėlės) ar guma pamušta užtrintuve galima tinko paviršių išlyginti žymiai geriau. Metalinės užtrintuvės vartojamos daugiausia cementinėms palangėms ar grindims lyginti (geležiuoti). Tinkui užtrinti jos netinka, nes palieka rūdžių pėdsakus, kuriuos paskui sunku uždažyti.

Trinti tinką užtrintuve nėra lengva. Kai kurie tinkuotojai, siūlo padengiamąjį sluoksnį lyginti per tinklelį voleliu.

Jomis dirbama taip: priglaudus rėmą prie šviežiai užtepto padengiamojo sluoksnio, voleliu važinėjama per tinklelį, kol paviršius išlyginamas. Rėmą su tinkleliu atsargiai atkėlus, tinkas atrodo vienodai rupus, bet šiaip gana lygus. Tokį paviršių nudažius, galima gauti gražią ir madingą faktūrą.

Kampus (briaunas) ir kertes patogiausia lyginti fasoninėmis pustrintėmis. Labiau įgudę tinkuotojai ant kampų ir į kertes užkrėstą skiedinį išlygina tiesikliu arba paprasta liniuote. Kampai ir kertės tinkuojami ir lyginami kartu su lubomis ir sienomis.

Atlikus padengiamojo sluoksnio užtepimo ir užtrynimo darbus, reikia išsivežti statybines šiukšles, atliekas sutvarkyti.

Durų ir langų angokraščių tinkavimas

Durų ir langų angokraščiai tinkuojami tada, kai jau ištinkuotos lubos ir sienos. Prieš tinkuojant, reikia pakulomis arba veltiniu užkamšyti plyšius tarp lango dėžės ir sienos. Pakulas ar kitą kamšalą reikia įgrūsti giliau, negu lango stakta. Taip padarius, geriau laikosi tinkas.

Kad visų angų briaunas galima būtų nutinkuoti vienodai ir tiesiai, pirmiausia gulsčiuku ir virvute reikia patikrinti jų horizontalumą ir vertikalumą. Po to pagal nustatytą lygį prie angos krašto ant tinko vinimis arba specialiais inventoriniais gnybtais pritvirtinami tašeliai — tiesikliai. Tiesiklių briaunos turi būti prasikišusios į angos pusę tiek, kokio storio sluoksniu numatoma tinkuoti. Kad geriau sklistų šviesa, angokraščiai į vidaus ir išorės pusę paprastai daromi plačiau, prie pat lango dėžės — siauriau. Vienodam angos platėjimo kampui nustatyti naudojamas kampainis arba į jį panašus prietaisas.

Angokraščiai tinkuojami tuo pačiu skiediniu ir taip pat, kaip ir lubos ar sienos. Pagrindinis sluoksnis lyginamas ne pustrinte, o specialiu šablonu — brauktu braukiant aukštyn—žemyn. Dengiamasis sluoksnis išlyginamas taip pat šablonu brauktu, o užtrinamas — užtrintuve.

Buitinės technikos išvežimas Vilniuje ir ne tik tais.

Tokiu pat būdu tinkuojami ir išoriniai angokraščiai. Skiedinys imamas tas pat, kaip ir fasadui. Jei iš fasado pusės angą norima aprėminti, tašelis-tiesiklis tvirtinamas.

Agrotechninės ir higieninės kovos priemonės

Virusai.

Pastaruoju metu vis dažniau pasireiškia augalų virusinės ligos. Šiandien dar negalima duoti tikslaus virusų apibrėžimo. Vieni autoriai teigia, kad tai yra labai smulkūs organizmai, kitų nuomone, tai tik baltyminė medžiaga — nukleoprofeidai. Virusai dauginasi tik gyvose augalo, žmogaus ar gyvulio ląstelėse. Virusus platina, perneša nuo vieno augalo ant kito įvairūs vabzdžiai amarai, cikados, tripsai ir kt. Pačiulpe sulčių iš nesveikų augalų, jie pereina ant sveikų, ir taip mechaniškai perduodami virusai. Kai kuriuos virusus padeda platinti nematodos bei grybai. Sveiki augalai gali apsikrėsti nuo sergančių ir mechaninio prisilietimo keliu, pasiekus sergančio augalo sultims ant sveiko; pakanka to, kad nesergantis augalas nors truputi mechaniškai pažeistas. Daugelis virusų išplatinami vegetatyvinio augalų dauginimo metu atžalomis, svogūnais, gumbasvogūniais ir pan. Kai kurios virusinės ligos gali persiduoti su sėkla ir per dirvą.

Virusinių ligų požymiai: mozaikiškas lapų margumas, chlorozė, lapų garbanojimasis arba sukimasis, lapų ir žiedlapių dryžuotumas, žiedų ir stiebų deformacijos, nekrotinės dėmės ir kt.

Norint išauginti sveikus, aukštos dekoratyvinės vertės augalus, labai svarbu neleisti pasireikšti įvairioms ligoms ir jų sukėlėjams, o ligą pastebėjus, reikia panaudoti veiksmingas kovos priemones.

Agrotechninės ir higieninės kovos priemonės

Auginant gėles atvirame grunte ar šiltnamiuose, pirmiausia reikia gerai žinoti, kaip gėles veikia aplinkos sąlygos. Jau vien tinkamas atskiroms gėlių rūšims vietos auginimui parinkimas apsaugo jas nuo daugelio ligų. Parenkant sodinimui vietą, reikia žinoti, kiek reikia kiekvienos rūšies gėlėms šviesos, kokios temperatūros, drėgmės. Viename šiltnamyje geriausia auginti gėles, kurioms reikia panašaus aplinkos režimo, nes, taikant skirtingą režimą vienoms, gali nukentėti kitos gėlių rūšys. Ypač svarbu sudaryti geras sąlygas daigų augimui, nes geri, tvirti daigai — pagrindas tolimesniam augalo augimui.

Labai svarbus faktorius, auginant gėles, yra tinkamas dirvos parinkimas bei jos paruošimas. Sunkiose ir šlapiose dirvose gėlės blogiau auga. Jose augalai dažnai serga bakterinės ir grybinės kilmės pašaknio arba apatinės stiebo dalies puviniais. Tačiau ir neturtingos maisto medžiagomis smėlio dirvos, nesugebančios ilgiau išlaikyti drėgmės, taip pat mažai tinka gėlių auginimui. Jose augalai daugiau serga tikrosiomis miltligėmis; piliarožės kenčia nuo rūdžių ir, apskritai, augalai esti skurdūs. Tokias dirvas reikia atitinkamai paruošti ir tik po to sodinti gėles. Gerai įdirbtose dirvose gėlės lengvai įsisavina maisto medžiagas, jose gerai išsilaiko drėgmė, gera aeracija.

Didelį vaidmenį gėlininkystėje vaidina dirvos rūgštingumas — pH.

Nesilaikant nustatytų tręšimo normų, gėlės arba suserga įvairiomis fiziologinio pobūdžio ligomis, arba pasidaro neatsparios infekcinėms (grybinėms, bakterinėms ir virusinėms) ligoms.

Yra žinoma, kad padidintos azoto trąšų normos skatina ligų pasireiškimą, o kalio bei fosforo trąšos didina atsparumą ligoms.

Nesilaikant sėjomainos, t. y. sodinant tos pačios rūšies arba giminingus augalus į tą pačią dirvą kelerius metus iš eilės, sudaromos palankios sąlygos daugelio ligų plitimui, nes dirvoje susikaupia tai augalų rūšiai būdingi sukėlėjai.

Vairuotojai turi būti atsargūs, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus

Tramvajus yra sunki transporto priemonė. Todėl su juo susidurti labai pavojinga. Vairuotojai turi vengti situacijų, kuriose gali atsidurti ant tramvajaus bėgių, nes nuo jų sunku nuvažiuoti. Sustabdyti tramvajų yra žymiai sunkiau, negu automobilį. Važiuojant tokiu pačiu greičiu, tramvajui sustabdyti reikia 3 kartus ilgesnio stabdymo kelio.

Nedera važiuoti per daug arti tramvajaus posūkiuose, nes dviašių tramvajų priekinė ir užpakalinė dalys labai išsikiša už posūkio spindulio. Susidūrimo pavojaus nėra su dviejų vagonų tramvajais. Tačiau jis realus, turint galvoje sujungtus autobusus, kurių užpakalinė ašis yra su valdomais ratais ir užpakalinė kėbulo dalis išsikiša išorinę posūkio apskritimo pusę.

Labai atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas, kai tramvajaus bėgiai eina važiuojamosios dalies viduriu. Jeigu nėra saugumo salelės keleiviams, vairuotojas turi sustabdyti savo automobilį prieš besiartinantį prie sustojimo vietos arba joje stovintį tramvajų. Atsargiai važiuoti pro sustojimo vietą galima tik tada, kai keleiviai jau įlipo arba išlipo, bet kartu tenka būti pasiruošusiam, kad gali pasirodyti koks nors išsiblaškęs keleivis, bėgantis tramvajų arba ką tik iš jo išlipęs. Vairuotojas taip pat turi žiūrėti, kad nesusidurtų su pėsčiuoju, kuris gali išeiti arba išbėgti iš už tramvajaus. Be to, reikia stebėti ir tramvajų, važiuojantį priešinga kryptimi.

Lenkti stovintį ar važiuojantį tramvajų visada privalu tokiu atstumu, kad tarp jo ir automobilio galėtų saugiai tilpti pėstysis.

Kai sustojimo vietoje yra saugumo salelė keleiviams, automobilio vairuotojas turi teisę važiuoti mažu greičiu pro tą salelę, bet ypač atsargiai. Tai būtina, kad pėstiesiems nekliudytų eiti važiuojamąja dalimi prie salelės arba nuo salelės prie šaligatvio. Mat, pėstieji turi teisę pereiti gatvę visame salelės ilgyje, o ne tik toje vietoje, kur ši prisijungia prie gatvių susikirtimo.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Tos pačios taisyklės galioja ir važiuojant pro sustojimo vietą, esančią prie atskirtos tramvajaus linijos, nepaisant to, jog formaliai ji salele nelaikoma. Ir čia laikytis panašių atsargumo priemonių, nes šioje vietoje daugelis pėsčiųjų eina važiuojamąja dalimi, nežiūrėdami, ar tai leidžia eismo taisyklės, ar ne.

Ypač atsargūs turi būti vairuotojai, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus, nepaisant to, kad keleiviai iš jų išlipa tik ant šaligatvio. Čia, nors taisyklės ir draudžia, keleiviai, išlipantys iš autobuso arba troleibuso, dažnai išbėga kelią arba jį perbėga transporto priemonės prieki. Pavojus dar labiau padidėja, kai autobusas ar troleibusas pajuda. Keleiviai, kurie dar yra prieš juos, pagreitina žingsnius ir išbėga į važiuojamąją dalį, nekreipdami dėmesio į automobilius, lenkiančius autobusą arba troleibusą. Vairuotojas, kuris nepasiruošęs tokiai situacijai (nesiėmė išankstinių atsargumo priemonių — nesumažino greičio, nepasitraukė nuo autobuso ir nepasiruošė signalizuoti garsiniu ar šviesos signalu), nepajėgia išvengti avarijos, visada turinčios tragiškų pasekmių.

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Nustatyti, ar žmogus neišbėgs iš už stovinčio autobuso arba troleibuso, rekomenduojama žiūrėti po jų priekiniais ratais, tarp kurių paprastai (tiktai dieną) matyti žmonių, pereinančių gatvę prieš tas transporto priemones, kojos. Tačiau šis būdas kartais apgauna, tad, lenkiant stovinčius autobusus ir troleibusus, negalima užmiršti visų kitų atsargumo priemonių.

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis

Pažymėtina, kad ypač dažnai viršija leistiną greitį jaunieji automobilių sporto mėgėjai, kurie, dalyvavę paprasčiausiose lenktynėse, tariasi esą „asai”.

Tokio audringo temperamento vairuotojus stebi kelių priežiūros organai. Darbe jiems padeda matavimo prietaisai: radarai, tiesiogiai nustatantys leistino greičio pažeidimą, fotoaparatai.

Čia svarbiausia ne tai, kad prietaisai suranda tuos, kurie važiuoja neleistinu greičiu užstatytoje teritorijoje. Reikia, kad vairuotojai suprastų, jog būtina laikytis nustatyto greičio ir privalomų nuostatų ne todėl, kad jų vykdymo žiūri kelių priežiūros organai, o todėl, kad tie nuostatai buvo įvesti visų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, tad jiems paklusti yra kultūringo vairuotojo garbės reikalas.

Tiek miesto, tiek užmiesčio kelių važiuojamoji dalis iš principo dalijama į dvi puses: dešiniąją ir kairiąją. Kiekvienoje kelio pusėje eismas vyksta tik viena kryptimi. Todėl vairuotojas turi važiuoti tik savo (dešine) puse, o į kairiąją gali išvažiuoti tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai tai leidžia taisyklės.

Kiekviena važiuojamosios dalies pusė dalijama į juostas. Kartais viena nuo kitos jos aiškiai atskiriamos baltomis linijomis. įsidėmėtina, kad brūkšninę liniją vairuotojas gali kirsti, o ištisinės ne.

Kiekvienoje važiuojamosios dalies pusėje gali būti dvi, trys arba daugiau juostų. Vairuotojui juostos žymi eismo eiles, ir jis turi vadovautis šiais principais.

Paprastai visada reikia važiuoti dešiniąja juosta, einančia prie šaligatvio. Kai šioje juostoje stovi transporto priemonių arba ja lėtai važiuoja vežimai, vairuotojas turi teisę juos lenkti iš kairės pusės ir tuo reikalu išvažiuoti artimiausią kairiąją juostą. Šiuo atveju privalo iš anksto signalizuoti apie tokį ketinimą posūkio rodikliu ir įsitikinti, kad niekam neperkerta kelio.

Keičiant eismo juostą, būtina visiškai išvažiuoti į gretimą eilę taip, kad automobilis atsidurtų tarp linijų, skiriančių eismo juostas vieną nuo kitos.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Daugelyje šaltinių skaitome, kad lėtai važiuojantys automobiliai turi būti arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, greičiau važiuojantys — arčiau jos vidurio, o labai greitai lekiantys — visiškai prie važiuojamosios dalies vidurio. Sis tvirtinimas yra klaidingas ir prieštarauja eismo taisyklėms, kurios reikalauja važiuoti dešiniąja važiuojamosios dalies puse, vadinasi, kiek galima arčiau dešiniojo krašto. Bet kuri transporto priemonė, riedanti važiuojamosios dalies viduriu, sumažina naudingą gatvės plotį, nes jos lenkti iš dešinės nevalia, o iš kairės nėra vietos. Vairuotojų tarpe paplitęs priežodis sako: „Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis”.

Eismo taisyklės leidžia transporto priemonėms važiuoti lygiagrečiai. Vadinasi, transporto priemonės visose juostose gali važiuoti greta, lygiagrečiai, vienodu greičiu. Tačiau, kai mums iš dešinės atsilaisvina eismo juosta, reikia ją užimti, nes taisyklės reikalauja, kad transporto priemonės važiuotų arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

Iš principo lenkti iš dešinės negalima. Tačiau, kai automobilių srautas dešinėje juostoje važiuoja greičiau, ši situacija nelaikoma aplenkimu, o tik savos rūšies automobilių persirikiavimu, ypač dažnai pasitaikančiu eismo juostose, atskirtose viena nuo kitos linijomis.

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų. Iki šiol jos dažniausiai komponuojamos iš baltų gėlių. Tačiau be reikalo baiminamasi spalvingumo.

Dažnai jaunoji nešasi vienpusę puokštę. Kaip ir bet kuri kita, ji turi derėti prie jaunosios ūgio, jos tualeto, plaukų spalvos ir netgi šukuosenos. Jaunajai su ilga suknele tiks puokštė su svyrančiomis, tartum besiliejančiomis gėlių šakomis, kaspinais. Jei suknelė trumpa, o nuotaka neaukšta, puokštė turi būti nedidelė. Gėlės gali šiek tiek svirti žemyn iš vienos arba abiejų pusių.

Puokštei iš daugelio žiedų paranku naudoti apie 10 cm skersmens tvirtos vielos skritulėlį. Prie jo pritvirtinami žiedai, šakelės, lapai, norint ir kaspinas. Trumpą žiedkotį galima pailginti prie jo pritvirtinti kitą (prieš tai pjūvio vieta apvyniojama sudrėkinta vata, ir sutvirtinimo vieta apsukama lapu). Tokios puokštės dažniausiai komponuojamos iš rožių ir gvazdikų, bet joms tinka ir kitos gėlės: kardeliai, lelijos. Iš kardelių galima sukomponuoti įdomių vestuvinių puokščių. Labai originali puokštė, kuriai imami tik išsiskleidę žiedai, be žiedkočio. Jeigu vestuvinė puokštė komponuojama iš rojų spygliai nupjaustomi, nuo lelijų nuskabomi kad neišteptų jaunosios rūbo.

Vestuvinėms puokštėms komponuoti reikia įgūdžių, didelės fantazijos ir gero skonio. Puokštė turi būti grakšti, lengva, iškilminga.

Vienpusė puokštė komponuojama prieš veidrodį. Gėlės laikomos kairėje rankoje ties liemeniu taip, kaip ją laikys nuotaka. Veidrodyje nuolat patikrinama kiekvieno žiedo ar šakelės kryptis ir išlinkimas.

įteikiant sukomponuotą puokštę jaunajai, reikia pa-tarti, kaip ją laikyti. Visas puokštės žavesys— vienoje jos pusėje, kuri ir rodoma.

Švedijoje labai populiarios lengvos, ažūrinės puokštės krepšelyje. Tiesą sakant, tai ir ne krepšelis, o tik ovalus lankas, prie kurio apačioje iš samanų ir vielos pritvirtintas laikiklis, į kurį susmeigiamos gėlės. Taip sukomponuota puokštė labai patogi, nes jaunoji gali ją nešti, pasikabinusi ant rankos. Be to, į drėgnas samanas susmaigstytos gėlės išsilaiko ilgiau, o vėliau į indą pamerkta puokštė puošia stalą.

Tokia puokštė sukuriama taip. Imame lanksčios stiprios vielos, apsukame baltu ar nuotakos suknelės spalvos kaspinu ir išlenkiame lanku. Abu galus apačioje sutvirtiname drėgnu laikikliu iš samanų ir jį apvyniojame folija. Puokštę komponuojame tokiu pat principu, kaip ir plokščiuose induose, tik darome ją stabilesnę. Gėlės smeigiamos tiesia, lenkta ir išgaubta linija. Minkšti ir sultingi kalijų ir kitų panašių gėlių žiedkočiai savaime neišlinks. Todėl juos perveriame plona lanksčia viela, ir tada žiedkotį drauge su viela lenkiame norima kryptimi. Stambesnės gėlės dedamos puokštės viduryje, o smulkesnės ir pumpurai — iš kraštų. Puokštę gali papildyti ne tik smidro ar paparčio šakelės, bet ir įvairių tropinių augalų gražūs dekoratyviniai lapai. Tokiems krepšeliams tinka švelnūs, pastelinių tonų žiedai: pakalnutės, frezijos, kvapieji pelėžirniai, ciklamenai, gerberos. Kai puokštė užbaigiama, laikiklis uždengiamas lapais.

Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais.

Laikrodis – tai daugiau stiliaus elementas, nei praktinis dalykas

Laikrodis – tai daugiau stiliaus elementas, nei praktinis dalykas. Tai galima pastebėti iš neseniai įvykusios apklausos, kurios metu paaiškėjo, kad net 90 procentų Lietuvos moterų renkasi laikrodį ne pagal technologiją arba funkcionalumą, tačiau tiesiog pagal grožį. Gal tai ir geras dalykas, tačiau reikia žinoti ir tai, kaip atskirti kokybišką laikrodį nuo nekokybiško.

Pavyzdžiui, jeigu jūs ketinate pirkti laikrodį, kuris yra paremtas kvarco technologija (tai kvarcinių kristalų virpesiais paremtas laiko matavimas), tuomet turbūt greitai pastebėsite, kad tokie laikrodžiai moterims kainuoja gerokai pigiau, nei mechaniniai. Turbūt iš karto jums kils į galvą mintis, kad tuomet toks laikrodis turėtų būti nelabai kokybiškas. Tačiau, galime jus patikinti, kad taip tikrai nėra.

Paprasčiausiai, kvarcine technologija pagaminti laikrodį yra gerokai paprasčiau, nei mechaninį. Be jokios abejonės, kvarcinė technologija yra šiek tiek naujesnė, tačiau dar vienas dalykas, kodėl kvarciniai laikrodžiai vyrams ir moterims kainuoja pigiau, yra prestižas.

Turbūt esate girdėję, kad rimčiausi verslininkai nešioja tik mechaninius laikrodžius, kuriuos karts nuo karto įdeda į specialią dėžutę, kuri atsuka laikrodį, kad jis ir vėl veiktų kaip naujas. Taigi, tiesa yra tokia, kad tai tėra prestižo reikalas.

O jeigu kalbėtume apie šiuolaikinius mados skirtumus, tai greitai pastebėtume, kad merginos vis dažniau nešioja metalinę apyrankę turinčius laikrodžius, kurie atrodo gan masyviai. Anksčiau tai buvo vyriškas atributas, o dabar tokie laikrodžiai moterims taip pat gaminami ir, galbūt bus stebėtina, tačiau jie labai populiarūs.

Dažniausiai moterims skirti masyvūs metalinės apyrankės laikrodžiai yra su Swarowski kristalais (taigi, be abejo, jie yra gana brangūs), tačiau galima surasti ir pigesnių variantų, kurie pagaminti su ne tokiais brangiais kristalais ar kitokiais aksesuarais, kurie iš vienos ar kitos pusės primena originalą.

Taip pat iš mados niekuomet neišeina laikrodžiai vyrams ir moterims su odiniu dirželiu – jie yra klasiški, visuomet skoningi ir visada tinka, tad šie universalūs laikrodžiai niekuomet nesiskundžia populiarumu, nors kainų skirtumas gali būti gana milžiniškas.

Kompiuterių taisymas yra labai dažnai reikalinga paslauga

Jei neseniai įsigijote kompiuterį, nepriklausomai nuo jo modelio bei kitų parametrų, anksčiau ar vėliau prireiks kompiuterių taisymo. Kompiuterių taisymas gali būti reikalingas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Reikia pabrėžti, ir tai, jog priežasčių, dėl kurių kompiuterių taisymas gali būti reikalingas yra išties nemažai, tad atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog kompiuterių taisymas yra labai dažnai reikalinga paslauga. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip dažnai yra reikalingas kompiuterių taisymas, dėmesį verta atkreipti į tai, jog nemaža dalis šioje situacijoje siekia sutaupyti. Nepaisant tokių norų, svarbiausia yra suvokti, jog tokiu atveju, pirmenybė turi būti skiriama ne keliems sutaupytiems litams, bet kokybei. Ko dėl būtent kokybė yra svarbiausia? Apie  tai ir pakalbėsime.

Bene pati svarbiausia priežastis, kodėl šiuo atveju yra svarbiausia kokybė, o ne tai, jog kompiuterių taisymas būtų pigesnis, yra ta, jog pigiai kainuojantis kompiuterių taisymas gali būti išties pavojingas. Jei paslaugos kaina yra žema, svarbu suprasti, jog yra labai didelė tikimybė,  kompiuterių taisymas nebus atliktas kokybiškai.

Ko gero, net nereikia sakyti, kas laukia tokiu atveju – jei kompiuterių taisymas nebus kokybiškas, galimi du tolimesnis variantai: kompiuteriu nebus galima naudotis toliau  arba praėjus neilgam laiko tarpui, bus reikalingas dar vienas kompiuterių taisymas, tik šį kartą jis bus ilgesnis, sudėtingesnis ir, ko gero, jums kainuos kur kas daugiau. Vis dėlto, kaip rodo praktika, reikia pabrėžti, antrasis variantas yra kur kas dažnesnis.

Kaip matyti, tiek vienas, tiek kitas aprašytas scenarijus nėra labai malonūs. Kad išvengtumėte galimų nemalonumu, sutaupytumėte ne tik laiko, nervų, bet ir pinigų, labai svarbu, kad iš karto išsirinktumėte tinkamą ir puikai savo darbą išmanantį specialistą. kuris galėtų kokybiškai sutaisyti jūsų kompiuterį.

Reikia pastebėti ir tai, jog tai (puikiai savo darbą išmanančio specialisto pasirinkimas) yra, ko gero, vienintelis būdas, kuriuo reikėtų pasinaudoti tuo atveju, jei norite išvengti aukščiau aprašytų, daug nervų bei pinigų, galinčių kainuoti situacijų. Belieka tik pasidžiaugti, jog patarimų, kaip išsirinkti vis tinkamą kompiuterių meistrą, yra vis daugiau.

Kompiuterių remontas Vilnius – frazė, palengvinanti internetinę paiešką

Internetas yra vienas iš tų dalykų, kuris visada tobulėja ir vartotojams siūlo naujoves

Internetas yra tiesiog nepamina informacijos sklaidos priemonė. Jame galima rasti informaciją apie viską, tad nenuostabu, jog šia galimybe naudojasi didžioji dalis pasaulio vartotojų. Tokie įpročiai bei sprendimai koreguoja ir verslininkų strategiją. Šiandien išties didelė dalis žmonių jiems reikalingas prekes bei paslaugas perkate internete, todėl labai svarbu žinoti, kokios priemonės pagerintų jūsų pardavimų statistiką.

Kalbant apie tai, viena iš populiariausių bei efektyviausių priemonių yra Google reklama. Būtent jos dėka galima iš populiarinti naują elektroninę parduotuvę ar tiesiog padidinti vartotojų skaičių. Vienas iš pagrindinių aspektų, kuo ši reklamos forma išsiskiria iš kitų yra tai, jog ji leidžia pasiekti tikslinę vartotojų auditoriją.

Neretai verslininkai baiminasi, jog jų išleisti pinigai reklamai nueis veltui dėl to, jog reklamą matantis žmogus nėra suinteresuotas įsigyti siūlomas prekes. Tai yra išties svarbus aspektas, tačiau tik jums siūloma internetinė reklama leidžia jį apeiti. Tai reiškia, jog nustatytas reklamos biudžetas bus panaudotas tikslingai, na o jūs mokėsite tik už tuos klientus, kurie atsidarys jūsų internetinės svetainės puslapį. Žinoma, jei anksčiau nesusidūrėte su tokio tipo reklama, greičiausiai jums kyla be galo daug klausimų, na o mes pasistengsime į juos atsakyti.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų žinoti yra tai, jog Google reklama leidžia patiems planuoti bei administruoti reklamos biudžetą. Tai reiškia, jog ši reklama yra aktuali tiek smulkaus, tiek stambaus verslo atstovams, nes jūs patys pasirenkate, kiek pinigų norite ir galite išleisti.

Neretai mos įmonės negali pasirinkti jiems prieinamos reklamos formos, nes daugelis iš jų reikalauja tiesiog per daug investicijų. Visgi, būtent reklama įmonei ir padeda augti, todėl be jos išsiversti tiesiog neįmanoma. Taigi, pasirinkę internetinę reklamą galėsite naudotis visais jums suteikiamais privalumais bei stebėti, kaip keičiasi internetinės svetainės lankomumas bei pardavimai.

Rezultatai turėtų pasirodyti jau po pirmojo mėnesio, na o jie tikrai džiugins. Tikslinė vartotojų auditorija perka daug daugiau, tad net ir mažas lankomumas gali įvykdyti stebėtinus pardavimų rezultatus.

Savaime suprantama, jog ne visi esame pakankamai susipažinę su Google reklama tam jog patys galėtume rengti biudžetus ir tikslingai paskirstyti turimas lėšas. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje bei visame pasaulyje veikia ne viena įmonė, siūlanti savo pagalbą bei patirtį šioje srityje. Galima pasidžiaugti, jog mūsų šalyje yra išties gerų specialistų, kurie neatsilieka nuo naujovių, jomis domisi ir visada tobulėja, kad ir kaip besikeistų tendencijos.

Internetas yra vienas iš tų dalykų, kuris visada tobulėja ir vartotojams siūlo naujoves. Būtent nuo jų ir negalima atsilikti, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekiami maksimalūs rezultatai. Taigi, pasinaudokite pagalba ir jie jums bus ranka pasiekiami.

Buhalterinė apskaita yra viena svarbiausių sėkmingai besivystančios įmonės veiklos sričių

Buhalterinė apskaita yra įvairių pinigais išreikštų ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, kurios svarbiausia paskirtis – informacijos, skirtos ekonominiams sprendimams priimti, gavimas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas numato apskaitos organizavimą, visus privalomus apskaitos dokumentus ir registrus. Be to, šis įstatymas numato ir minėtų dokumentų saugojimą bei įvairių klaidų taisymą.

Buhalterinės apskaita yra viena svarbiausių sėkmingai besivystančios įmonės veiklos sričių. Tinkamam buhalterinės apskaitos valdymui reikalingas ne tik didelis specifinių žinių bagažas, bet ir ilgametė darbo patirtis. Siekdama didžiausios finansinės naudos, įmonė privalo atsižvelgti į konkretaus kliento veiklos specifiką ir tos veiklos apimtis, kad būtų atrastas geriausias ir efektyviausias įmonių bendradarbiavimo modelis. Nepamirškite, kad tvarkinga ir tinkamai prižiūrima buhalterinė apskaita padės jūsų įmonei našiau valdyti finansinius srautus ir tinkamai įvertinti dabartinės veiklos rezultatus, numatyti ateities sprendimus ir sukurti visus įmonės lūkesčius atitinkančią veiklos strategiją.

Jei neturite atitinkamų buhalterinės apskaitos žinių, kreipkitės į profesionalus. Šiandien daugelis įmonių gali pasiūlyti buhalterinės apskaitos paslaugas, atitinkančias visus jūsų lūkesčius. Šiuo metu populiariausios buhalterinės paslaugos yra finansinė apskaita, mokesčių apskaita, darbo užmokesčio apskaita, personalo dokumentacijos tvarkymas. Visas paslaugas jums suteiks kvalifikuoti ir ilgametę darbo patirtį turintys specialistai. Be to, šios įmonės konsultuoja visais buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, padeda organizuoti įmonės buhalteriją, planuoti ateities strategiją, pasirinkti komercinę sėkmę užtikrinantį finansinės apskaitos modelį ir t. t.

Buhalterinių paslaugų įmonės taupo jūsų pinigus, kadangi jums nebereikia samdyti buhalterių, išlaidauti jų mokymams ir kvalifikacijos kėlimo kursams, nereikia skirti papildomos darbo vietos, nuomoti patalpų. Be to, jūs galėsite būti visiškai tikri, kad jūsų duomenys yra saugūs. Paprastai šias paslaugas siūlančios įmonės visus duomenis kopijuoja į atskirą saugyklą, todėl netikėtai sugedus sistemai, visa svarbi informacija išliks patikimose ir saugiose rankose.

Rinkos specialistai tvirtina, kad tvarkinga buhalterinė apskaita gali tapti įmonės sėkmės pagrindu. Tiesa, visus darbus turite patikėti profesionalams, kurie užtikrins tikslų apskaitos tvarkymą, atsižvelgdami į nuolatos besikeičiančius įstatymus ir naujas jų pataisas. Nepamirškite, kad bendradarbiaudami su kvalifikuotais specialistais galėsite tvirčiau judėti link užsibrėžtų tikslų.

Šiomis dienomis įmonės tiesiog privalo turėti internetines svetaines

Šiomis dienomis įmonės tiesiog privalo turėti internetines svetaines, Tai yra savaime suprantamas aspektas, be kurio darbas yra neįsivaizduojamas. Jos reikalingos ne tik tam, jog vartotojai galėtų peržiūrėti esamą informaciją, būdami namuose, tačiau taip pat ir naujų klientų pritraukimui. Kaip žinia, internetinėmis paieškomis mes naudojamės kiekvieną dieną. Jos padeda rasti norimas prekes ar paslaugas visuose šalies miestuose ar net užsienyje. Taigi, galima drąsiai teigti, jog interneto svetainių kūrimas yra paklausi ir perspektyvi sritis. Žinant tai, jog mūsų gyvenimas kuo toliau tuo labiau siejamas su technologijomis, nėra ko stebėtis,  jog didelė dalis žmonių domisi IT sektoriumi ir stengiasi tobulinti savo žinias.

Specialistų teigimu, tai viena iš perspektyviausių specialybių ir šio išsilavinimo žmonės bus reikalingi visada. Nors šiandien ir daug žmonių dirba informacinių technologijų srityje, negalima nepastebėti fakto, jog tai dar nėra pakankamas pasirinkimas verslininkams. Pastarųjų poreikiai bei reikalavimai auga kiekvieną dieną, tad žmonės, gebantys pasiūlyti naujas idėjas bei vizijas yra visada priimami ir vertinami.

Interneto svetainių kūrimas yra be galo sudėtingas procesas. Net jei ir turite išsilavinimą šioje srityje, jums reikalinga patirtis bei nuolatinis tobulėjimas. Informacinės technologijos yra viena iš greičiausiai besikeičiančių sričių, tad kiekvienas šios srities specialistas privalo domėtis naujovėmis ir siūlyti jas savo klientams. Kiekvienas verslininkas gali paliudyti, jog įmonės, galinčios pasiūlyti kūrybingus bei techniškus specialistus yra daug labiau vertinamos ir paklausios rinkoje.

Jei šiuo metu dar tik atidarinėjate įmonę ir pradedate kurti verslą, internetinė svetainė jums yra tiesiog būtina. Joje galite teikti informaciją apie savo veiklą, paslaugas ar prekes, o galbūt net siūlyti jas įsigyti. Tai yra jūsų rinkodaros sprendimas, tad viskas privalo būti apgalvota iš anksto. Tam, jog viską atliktumėte nepriekaištingai, jums reikės bendradarbiauti su net kelių sričių specialistais, tačiau visa tai yra rezultatų vertos pastangos. Imantis tinkamos strategijos auga tiek pardavimai, tiek prekinio ženklo žinomumas, tad galite net neabejoti, jog šis žingsnis yra vienas iš svarbiausių.

Pradžioje internetinių svetainių kūrėjų paieškos gali atrodyti be galo sudėtingos. Kaip jau anksčiau minėta, šioje srityje dirba pakankamai daug įmonių, tad žmogui, kuris galbūt ne viską žino bei supranta, priimti sprendimą yra be galo sudėtinga. Dėl šios priežasties domėkite daugelio įmonių veikla ir veskite derybas su kiekviena iš jų.

Interneto svetainių kūrimas yra atsakingas darbas, tad jį patikėkite tik geriausiems specialistams. Neretai geriau sumokėti už paslaugą šiek tiek daugiau, tačiau būti tikriems dėl geriausių rezultatų, nei bandyti sutaupyti ir patiems sukti galvą, kaip daryti įvairius pakeitimus. Geri specialistai ne tik atliks jūsų visus reikalavimus, tačiau taip pat dalinsis idėjomis bei pasiūlymais, na o tai visada vertinga informacija, kuri privalo būti apsvarstyta.

Automobilinės padangos atsiradimo istorija

Ir garu varomų, ir pirmųjų automobilių su benzininiais varikliais ratai buvo tokie pat kaip ir giminaičių karietų. Skyrėsi tik matmenys ir svoris. Didėjant mašinų greičiui, tarp variklio ir ,rato „kilo konfliktas”, kurį sušvelnino viena pirmo žvilgsnio paprasta airių veterinarijos gydytojo Džono Danlopo gudrybė — pripučiama, arba pneumatinė, rato padanga. Ji kaip ir daugelis kitų naujovių buvo atrasta visiškai atsitiktinai.

Kartą 1887 metų vasarą Belfasto veterinarijos gydytojas Danlopas stebėjo, kaip jo paauglys sūnus sode važinėjasi triračiu. Siauri metaliniai triračio ratai šlapiuose sodo takeliuose įspaudė gilias provėžas, jos labai bjaurojo stropiai prižiūrimą sodą (gydytojas mėgdavo triūsti prie medžių, dekoratyvinių krūmų, gėlių…). Gaila savo rankomis sukurto grožio — sūnaus triratis lygius sodo takelius gali paversti paprasčiausiais išmaltais keliukais. Bet ką, daryti? Uždrausti sūnui važinėtis? Danlopas mylėjo savo sūnų ir nenorėjo atimti iš berniuko šio malonumo. Galbūt. uždėti ant ratų plačius metalinius ratlankius? Bet tada triratis pasunkės! O jeigu…

Juk tai taip paprasta. Reikia padaryti naujus ištisinius medinius ratus su grioveliais. Paskui iš senos guminės prijuostės, kurią nudėvėjo gydydamas gyvulius, suklijuoti vamzdelius, sujungti jų galus ir uždėti ant dviračio ratų.

Iš viršaus kiekvieną tokį guminį vamzdelį (arba kaip šiandien vadiname — kamerą) Danlopas padengė medžiagos juosta ir jos kraštus vinimis prikalė prie rato. į kamerą įstatė ploną guminį vamzdelį ir per jo galiuką pripūtė oro. Dabar triratis palikdavo visai negilias vėžes, o svarbiausia — sūnui pasidarė daug lengviau važinėtis.

Taip Džonas Danlopas (1840-1921) antrą kartą išrado pneumatines padangas, kurias prieš keturiasdešimt metų jau buvo išradęs anglas R. Tompsonas. Tačiau jo pernelyg ankstyvas išradimas buvo užmirštas. Veterinarijos gydytojas pataikė pačiu laiku. Būdamas praktiškas žmogus, jis 1888 metais savo išradimą įregistravo, gavo patentą, o jo sugalvotos pripučiamos padangos „apavė” automobilio, ratus.

Neabejotinai reikalingos ir naudingos, pirmosios pneumatinės padangos automobilių vairuotojams pridarė daug rūpesčių, nes buvo labai nepatvarios, greitai prakiurdavo. Dėl to padažnėjo avarijų. Kai kurios iš jų būdavo labai sunkios. Automobiliui verkiant reikėjo patvaresnio apavo.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo užpatentuota daugybė elastingų ratų, bet jie su pneumatine padanga neturėjo nieko bendro. Atsirado padangų, supintų iš guminių virvelių, sudarytų iš guminių blokų, pagaliau — bandažų iš spiralinių spyruoklių su odiniu apvalkalu. Pamėginta net pripildyti padangas ne oro, bet skysčio, arba prikimšti jas mažų sviedinukų, visokiausių tamprių medžiagų. Per Antrąjį pasaulinį karą patrankoms ir priekaboms buvo naudojami akytos gumos pripildyti ratai, tačiau jie buvo sunkūs ir kieti, kaisdavo ir suirdavo važiuojant didesniu greičiu. Nieko geresnio už pneumatinę padangą taip ir nepavyko išrasti.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Mintys apie sovietmečio automagistrales

Gerą įspūdį palieka rūpestingai tvarkomos autostrados ir kiti keliai

Čia dviračių takai būna dviejų tipų: dviračių eismo juostos magistralinių ar gatvių pakraščiuose ir dviračių takeliai, įrengiami nuošaliau važiuojamosios kelio dalies kaip visiškai savarankiškos trasos. Sankryžose dviračių eismą reguliuoja specialūs šviesoforai

Gerą įspūdį palieka rūpestingai tvarkomos VDR autostrados ir kiti keliai. Labai apgalvotai išdėstomi judrūs kelio ženklai, rodyklės, užrašai, kita informacija. Ypač aiškūs nurodomieji ženklai, kuriais pažymima judėjimo kryptis ir atstumas iki stambiausio centro ar artimiausios gyvenvietės. Visi kelio ženklai gerai matomi tiek dieną, tiek naktį, nes jie apšviečiami net ir nedidelėse gyvenvietė VDR miestuose nesunku orientuotis: svarbiausios, gatvių sankryžose stovi ženklai, nurodantys išvažiavimo kryptis i pagrindines magistrales. VDR kuoliai sunumeruoti, numeracija atitinka pagrindinių Europos kelių numeraciją, nustatytą Ženevos konvencija. Kiekvienais metais didėja VDR keliais važiuojančių turistų skaičius, tačiau nurodomieji ženklai aiškūs ir tiems, kurie nemoka vokiečių kalbos.

Greitkeliai jungia svarbiausius VDR miestus — Berlyną, Leipcigą, Drezdeną, Erfurtą. Baigtas tiesti naujas greitkelis iš Berlyno į Rostoką. Ir viso VDR yra apie 1600 km greitkelių (autobanų). Ir platumu, ir važiavimo juostų skaičiumi VDR greitkeliai panašūs į mūsų autostradą Vilnius—Kaunas. Šiuose miestuose vyksta paslaugos – mašinų supirkimas vilniuje. Tiesa, yra kai kurių skirtumų. Pavyzdžiui, atstumas žymimas ne kas kilometras, o kas pusė kilometro. Greta kilometrų skaičiaus yra rodyklė, kurioje pusėje įrengtas telefonas, nes VDR greitkelių skiriamojoje juostoje kas trys kilometrai yra telefonas susisiekti su dispečerine tarnyba, kuri atsiunčia techninę ar medicininę pagalbą, kelių policiją. VDR greitkeliuose niekur nepamatysi ne vietoje stovinčio automobilių stovėjimo aikštelės čia išdėstytos kas 3-5 km, vairuotojas jose gali pailsėti, netrukdydamas eismui apžiūrėti ar paremontuoti automobilį. Aikštelės nedidelės, vienoje telpa 10-15 mašinų, joms parenkamos vietos su akiai maloniu gamtovaizdžiu.

VDR autostrados už sankasos apželdintos medžiais. Gražiai atrodo ir neaukštų krūmų guotai skiriamojoje juostoje. Be to, naktį jie „neutralizuoja“ priešinga kryptimi važiuojančių mašinų šviesas. Stulpeliai kelio sankasai pažymėti ar kelio ženklams tvirtinti daromi iš plastmasės arba profiliuotos skardos, todėl mažiau nukenčia i juos atsitrenkę automobiliai.

Niekur neteko matyti pėsčiųjų, pereinančių autostradą ar žingsniuojančių jos pakraščiu, nevažinėja kelkraščiu ir dviratininkai. Vairuotojai ir pėstieji VDR miestuose bei keliuose labai paslaugūs.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Nustatant vairuotojo darbo ir poilsio režimą, reikia įvertinti jo nervinę emocinę įtampą, kuri randa važiuojant dideliu greičiu. Tiriant geležinkelių transporto darbo specifiką, nustatyta, kad, šiuolaikiniams lokomotyvams važiuojant dideliu greičiu, mašinistams daug anksčiau atsiranda nuovargio požymių ir vėliau atsistato fiziologinės funkcijos poilsio metu.

Automobilio važiavimo režimas, ypač ilgoje kelionėje, turi būti nustatomas atsižvelgiant į vairuotojo darbingumą ir į eismo saugumą visos kelionės metu. Eksperimentu, kuris buvo atliktas VFR, įrodyta, kad vairuotojas, maršrute besilaikantis racionalaus darbo ir, poilsio režimo, paprastai nepraranda greičio arba praranda labai nedaug. Dviem vairuotojams buvo pasiūlyta vienodais automobiliais nuvažiuoti 1600 km iš VFR į Italiją tuo pačiu maršrutu. Vienam vairuotojui buvo pavesta laikantis eismo taisyklių kiek galima greičiau atvykti į paskyrimo punktą. Antrasis turėjo važiuoti taip, kad maršrute mažiausiai nuvargtų.

Pirmasis vairuotojas į paskirtą punktą atvyko tik, 21 min. anksčiau negu antrasis, nuvažiavęs nurodytą atstumą per 20 val. 12 min.

Eksperimentas buvo pakartotas 1300 km ilgio maršrute. Ir vėl laiko skirtumas buvo 21 min. Beje, pirmasis .vairuotojas daug dažniau lenkė ir stabdė, be to, sunaudojo daugiau degalų.

Svarbus veiksnys, mažinant vairuotojo nuovargį, yra trumpalaikės pertraukos darbo metu. Nustatyta, kad geriau daryti trumpas pertraukas po palyginti neilgo darbo, negu ilgas pertraukas po ilgo.

Čekoslovakijos darbo ir profesinių susirgimų institutas bei Transporto tyrimo institutas rekomenduoja po 4 val. darbo daryti 5 min, pertrauką, po 5 val. — 10 min. pertrauką, po 6 val. —15 min. pertrauką.

Ciuricho darbo higienos ir fiziologijos institutas parengė tokią pertraukų sistemą vairuotojo darbe: „kelionėje, kuri trunka mažiau kaip 3 val,– nė vienos pertraukos; kelionėje, kuri trunka 3-5 val.,- kas valandą 5 minučių pertrauka; po 2 ir 4 darbo valandų — ilgesnė pertrauka lengvai pasistiprinant (arbata, kava); kai kelionė trunka ilgiau kaip 5 val. — kas valandą 5 minučių pertrauka, po 2 valandų — ilgesnė pertrauka pasistiprinant (arbata, kava) ir po 4 darbo valandų — ilga pertrauka, ne trumpesnė kaip 30 min”

Kad vairuotojas per anksti nenuvargtų ir jam nepasireikštų slopinimo būsena, yra būtinos trumpalaikės aktyvaus poilsio pertraukos. Tarybiniai fiziologai įrodė, kad nuvargus geriausia ilsėtis ne pasyviai — ramybėje, gulint (išskyrus pilnaverti nakties miegą), o aktyviai, t. y. judant.

Norint išvengti pervargimo, pagrindinė priemonė yra pilnavertis nakties miegas be pertraukos (8— 9 val., ir ne mažiau kaip 7 val.), įprastu laiku ir racionalus mitybos režimas. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikia skirti sunkvežimių vairuotojų, dirbančių tarpmiestinėse trasose, darbo ir poilsio režimui, nes jie dažniausiai neturi sąlygų normaliai pailsėti.

Reikia įrengti poilsio punktus, kur vairuotojas galėtų pailsėti ir pavalgyti. Apgalvotas maršrutas su kelionės lape nurodytomis poilsio vietomis labai pagerina tolimų reisų vairuotojų darbo sąlygas.

Pastaraisiais metais įgyvendinta daug priemonių gerinant vairuotojų, atliekančių reguliarius tarpmiestinius pervežimus, poilsio sąlygas. Jose yra saugomos aikštelės automobiliams gerai įrengti poilsio kambariai, kuriuose nemokamai gali pailsėti vairuotojai.

Mazginėse transporto ekspedicinėse įmonėse yra bufetai, šiltas dušas, radijas, televizoriai, laikraščių ir žurnalų.

Nedera užmiršti, kad 10-15 minučių poilsis po 2-3 val. kelionės, nedidelis laiko nuostolis (juo labiau, jeigu toks poilsis planuojamas), bet tuomet neabejotinai išlaikomas ilgas automobilio vairuotojo darbingumas, o tuo pačiu ir garantuojamas eismo saugumas.

Vairuotojo darbingumą palaiko ir kelias, jeigu jis gražus, gerai įsikomponuoja j landšaftą ir juo važiuojant keičiasi įspūdžiai. Palankios eismo aplinkybės ir pakelės vaizdai aktyvina dėmesį, atitolina nuovargį ir neleidžia susidaryti slopinimo būsenai.

Kovojant su nuovargiu ir slopinimo būsena, rekomenduojamas trumpalaikių pratimų kompleksas, sudarytas įvertinant vairuotojų darbo pobūdį. Pratimų kompleksą reikia atlikti 3-5 minutes po kiekvieno 2-3 valandų nepertraukiamos kelionės, taip pat kiekvienu atveju, kai vairuotojas pasijunta nuvargęs arba mieguistas.

Draugų pastebėjimai apie „Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija” jie taip pat beabejo atlieka naudotų automobilių supirkimas Kaune paslaugas.

Paskutiniai štrichai su Kalinino srities šokiu

Merginos apibėga porose vienos apie kitas, o tuo metu vyrai, pabėgėję keletą žingsniukų vienas paskui kitą į priekį, pradedant 10 takto antra ketvirtine, suka į centrą kiekvienas artyn prie savo merginos. 12 takto pirmoje ketvirtinėje visi, pasisukę veidu laikrodžio rodyklės kryptimi, smagiai treptelia porose, susikabindami rankomis paprastai ir pakeldami jas pečių. Treptelėjimo metu kiekviena mergina dešinę ranką uždeda priekyje stovinčiai merginai ant dešiniojo peties, o kiekvienas vyras savo kairę ranką pakelia į šoną ligi pečių. Visi šokėjai sudaro didelę žvaigždę.

VI

Didelė žvaigždė

Žvaigždė visą laiką sukasi pačiuožiamuoju kalinino srities žingsniu laikrodžio rodyklės kryptimi. Apsukti reikia vieną kartą. Pabaigoje merginos sustoja dvi tvoreles scenos šonuose. Tvorelėse susikabinusios rankomis paprastai ir jas pakėlusios aukštai. Kiekviena kraštinė mergina laisvąją ranką pakėlusi taip pat. Tvorelė į tvorelę pasisukusi veidu. Atstumas kiek galima didesnis. Vyrai už tvorelių, veidu pasisukę į centrą. Rankos ištiestos į šonus.

VII

Merginų tvorelės

Dabar merginų tvorelės stovi vietoje scenos šonuose, o vyrai landžioja vidų ir išorę panašiai, kaip II posme landžiojo merginos. Iš pradžių vyrai. landžioja pačiuožiamuoju, o vėliau — nuo 8 takto antros ketvirtinės — bėgamuoju žingsniu. Skirtumas tas, kad vyrai pirmiausia lenda pro dešinį savo merginos petį, o išlenda pro kairį ir užbaigia, sustodami šalia savo merginos taip, kad ji būtų iš dešinės. Susidaro dvi eilės scenos šonuose. Viena eilė atsigręžia į kitą. Porose susikabinę paprastai žemai.

VIII

Eilių pasikeitimas

Pačiuožiamuoju žingsniu eilės eina artyn viena kitos. Ketvirto pačiuožiamojo žingsnio metu iš kairės scenos pusės einančios poros pakelia rankas aukštyn, sudarydamos vartelius, pro kuriuos turės pralįsti iš dešinės scenos pusės einančios poros

Pralindusios poros eina pačiuožiamuoju žingsniu toliau ir sueina vieną eilę scenos gilumoje. Dėl to labiausiai gilumoje esančios poros po pralindimo daro pačiuožiamuosius žingsnius vietoje. Iš eilės kitos dvi poros eina nedideliais žingsniais ir daro nedideli lanką į gilumą. Dar kitos dvi poros einia truputi didesniais žingsniais. Arčiausiai žiūrovų esančioms dviems poroms tenka eiti pačiais plačiausiais žingsniais, darant pačius didžiausius lankus. Pabaigoje poros susikabina dešinėmis parankėmis, o kaires rankas deda ant klubų ir pritupiamuoju žingsniu pradeda suktis vietoje.

Visos poros smagiai sukasi, 12 takte visi smagiai treptelia porą kartų dešinėmis kojomis su lotynų šokių bateliais, veidu pasisukę žiūrovus. Mergina vyrui iš dešinės.

Dainų šventėje šio žaidimo du arba tris ratelius galima jungti vieną. Visas žaidimas nuo pradžios ligi galo beveik nereikalauja jokiu pakeitimų.

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą

Daugelis žmonių turi vadinamąjį tunelinį regėjimą. Kelią prieš save jie mato lyg pro binoklį arba vienvamzdj žiūroną, o erdvę iš šono blogai įžiūri. Vairuotojams su tokiu regėjimo trūkumu sunku važiuoti per sankryžas, ir jie kelia pavojų eismo saugumui. Ši regėjimo defektą galima kompensuoti, sumažinant važiavimo greitį ir būnant ypač atsargiam ten, kur gali kilti grėsmė iš šono, o intensyvaus judėjimo sankryžose ir keliuose pasukant galvą kairėn ir dešinėn. Vairuotojas privalo gerai skirti spalvas, ypač žalią nuo raudonos ir geltonos spalvos.

Nesugebėjimas jų skirti, vadinamasis daltonizmas, daugiausia paplitęs vyrų tarpe. Vairuotojai daltonistai privalo sekti šviesoforo signalus, kurie paprastai esti išdėstyti taip: viršuje — raudonas, viduryje geltonas, o apačioje — žalias. Tačiau reikia būti labai atidžiam, kad nesuklystum, kai šviesofore signalai išdėstyti kita tvarka. Be to, šviesoforo signalo spalvą galima nustatyti, sekant kitų vairuotojų veiksmus.

Dar viena regėjimo savybė yra gebėjimas tiksliai nustatyti atstumą. Tai labai svarbu automobiliams prasilenkiant, aplenkiant ir važiuojant eilėje. Vairuotojai, nesugebantys tiksliai nustatyti atstumo, gali sudaryti pavojingą situaciją, arba kitiems nepageidaujamą kliūtį. Labai paplitęs regėjimo defektas yra susilpnėjęs vizualinis suvokimas tamsoje. Beje, šį trūkumą gali turėti net gerai dieną matantys vairuotojai. Tie, kurių sugebėjimas matyti sumažėja temstant, turi būti ypač atsargūs, važiuodami naktį.

Jie privalo laikytis šios taisyklės: mažinti greiti, tirštėjant sutemoms. Greitis turi priklausyti nuo vairuotojo matomo kelio atstumo. Kai kurie nejudantys daiktai (pavyzdžiui, akmenys) arba lėtai judančios kliūtys (katės, šunys), taip pat einantys arba stovintys žmonės, kurių rūbų spalva nesiskiria nuo kelio paviršiaus, tamsoje esti beveik nematomi, todėl vairuotojas juos pastebi tik labai netoli.

Visi išvardytieji regėjimo trūkumai verčia vairuotoją būti kur kas atidesnį, todėl jis greičiau pavargsta. šią aplinkybę būtina atsižvelgti vairuojant. Žmogaus akis daug lėčiau prisitaiko prie šviesos intensyvumo pasikeitimo, pereinant iš apšviestos zonos į tamsią, negu atvirkščiai. Iš — apšviestos erdvės patekus į tamsią, pradinis – akių prisitaikymas prie tamsos trunka keletą minučių, o geras regėjimas sugrįžta maždaug už pusvalandžio.

Vairuotojui nepalanki aplinkybė yra apakinimas, pavyzdžiui, priešpriešinio automobilio žibintų šviesa. Jau būdamas 20 m atstumu nuo jo, vairuotojas nemato nieko, kas yra prie to automobilio. Prasilenkus vėlgi turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol grįš gebėjimas matyti. Vairuotojas, į tai neatsižvelgdamas, gali užlėkti ant jam nematomos kliūties. Neigiamą įtaką regėjimui daro amžius. Pagyvenusių žmonių akys po apakinimo nemato kur kas ilgiau, kaip ir pripranta prie tamsos daug lėčiau, negu jaunų. Būna, kad pagyvenę žmonės dėl tokio prasto regėjimo visai negali vairuoti automobilio naktį ir gali jį vairuoti tik dieną.

Draugai teikia supirkimo Klaipėdoje paslaugas.

Naudinga sužinoti apie pirmąją pagalbą.

Kodėl apsaugai neužtenka tik signalizacijos?

Vien tik signalizacija – XXI amžiuje jau nebėra pakankama apsauga nuo įsilaužimų. Tobulėja vagys, tobulėja technika, kurią jie naudoja, tobulėti privalo ir apsaugos įmonių diegiami įrenginiai ir nors apsaugos tarnybos Lietuvoje siūlo platų paslaugų spektrą, niekuo neatsiliekantį nuo kitų Europos Sąjungos šalių, renkantis iš siūlomų paslaugų, visada skatintina užsakyti ne tik pavienės signalizacijos, bet ir visos kompleksinės apsaugos sistemos įdiegimą.

Kompleksinės apsaugos sistemos (nesvarbu – skirtos butui, namui ar kitokiam objektui) – patikimiausia Jūsų nuosavybės saugojimo forma ištisą parą, kuri šiomis dienomis tampa nebe prabanga, o būtinybe. Signalizacijos būsto ar verslo objekto apsaugai susideda iš kelių svarbių įrenginių ir yra sujungtos su apsaugos tarnybos punktais, kuriuose budintys pareigūnai operatyviai reaguoja suveikus apsaugos sistemai ir atvyksta į įvykio vietą panaikinti grėsmės.

Taigi, kokie įrenginiai įeina į kompleksinės apsaugos sistemos paketą?

  • Centralės ir jų priedai
  • Sirenos;
  • Maitinimo šaltiniai ir akumuliatoriai;
  • Belaidės sistemos;
  • Teritorijų judesio jutikliai;
  • Stiklo dūžio ir vibracijos jutikliai;
  • Patalpų apsaugos jutikliai;
  • Magnetokontaktai;
  • GSM įranga.

Kaip matote, apsaugos tarnybos Lietuvoje siūlo platų saugumą užtikrinančių kompleksinių įrenginių pasirinkimą ir kiekvienas jų sprendžia svarbias žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turto išsaugojimui skirtas užduotis. Štai kodėl efektyviausias būdas užtikrinti turto bei žmonių sveikatos apsaugą – kompleksinės apsaugos sistemos.

Signalizacija vis vien išlieka pagrindine kompleksinės apsaugos sistemos dalimi. Tad pakalbėkime plačiau apie pavienės signalizacijos veikimo principą.

Signalizacijos veikimo principas:

Signalizacija namui / butui / verslo įstaigai priskiriama techninės apsaugos tipui. Objekto perimetras, taikant techninę apsaugą, blokuojamas specialiais apsaugos signalizacijos davikliais, kurie automatiškai reaguoja į bet kokį neteisėtą būdą patekti vidun. Signalizacija namui gali būti skirta tik pačiam objektui ir (arba) objekto perimetrui.

Signalizacija leidžia parinkti daviklių kiekį ir paskirtį, atsižvelgiant į Jūsų objekto parametrus, aukštą, kuriame gyvenate (jei tai butas), kambarių (kabinetų, patalpų) skaičių ir bendrą plotą. Sistemos optimalumas garantuojamas dideliu saugomų zonų skaičiumi, plačiu daviklių pasirinkimu ir dauguma papildomų funkcijų (gaisro signalizacija, apsauga nuo užliejimo).

Abejojate, ar Jums reikalinga signalizacija Jūsų namui / butui / verslo įstaigai? Patariame nedvejoti ir ją įsirengti. Ypač svarbu pasirūpinti atokiau esančio privataus turto apsauga, nes ilgam paliktas be priežiūros toks turtas tampa masalu vagišiams. Į privataus turto apsaugą atsižvelgti kviečia ir statistika: net 75 proc. vagysčių vykdoma iš privačių namų. Tačiau ir mieste individualų namą turintys gyventojai neturėtų pastato saugumo palikti atsitiktinumui.

Tikrai nepasigailėsite pasirinkę kompleksinės apsaugos sistemos įrengimą, nes visos tokios apsaugos sistemos kompleksiškai surištos tarpusavy. Tokiu būdu sukuriama integruota erdvė, skirta keitimuisi signalais tarp skirtingų elementų. Visos sistemos dirba kompleksiškai, vienu metu atlikdamos kontrolės, pavojaus nustatymo, įvertinimo, izoliavimo ir reagavimo į jį funkcijas. Tokiu būdu apsauga garantuojama iš karto keliais kanalais.

Be to, dėl centralizuoto, nuotolinio posistemių valdymo atsiranda galimybė operatoriui susidaryti pilną saugomo objekto būsenos ir jo apsaugos sistemų funkcionavimo paveikslą. Visa tai leidžia greitai priimti teisingiausią sprendimą, atsižvelgiant į kompleksinės apsaugos sistemos įrenginių perduodamus duomenis.

Patariame sumokėti fiksuotą mėnesinę įmoką (o ji nebūtinai labai didelė) už namo apsaugą ar vieną kartą įsigyti turto apsaugai skirtą įrangą nei, priešingu atveju, gailėtis netekus brangios buitinės technikos ar namuose laikomų santaupų. Apsaugos tarnyba pasiūlys Jums optimaliausią kainos ir kokybės variantą ir, dažnu atveju, leis už paslaugą atsiskaityti išsimokėtinai.

Šaltinis: Saugos tarnyba – protingas būdas pasirūpinti savo saugumu

Neparazitinės gėlių ligos

Neparazitinės ligos pasireiškia dažniausiai dėl drėgmės, šilumos, šviesos, mais­to medžiagy trūkumo arba pertekliaus.

Drėgmės trūkumas dirvoje sukelia įvairių augalo antžeminių dalių vytulį, džiū­vimą, lapy kritimą pirma laiko. Trūkstant dirvoje drėgmės, krinta azalijy lapai, cik­lameny žiedkočiai išauga trumpi (žiedai po lapais), gelsta ir vysta daugelio gėli4 lapai. Dėl nenormalaus vandens režimo (po ilgos sausros gausūs krifuliai arba po išdžiūvimo gausiai palaisčius) plyšta, sproginėja tulpių, chrizantemų, pelargonijų stiebai, krinta didžiažiedžiy begonijų žiediniai pumpurai.

Drėgmės perteklius dirvoje skatina šakny ir apatinės stiebo dalies puvinius, žūva nuo juodosios kojelės. Jeigu šiltnamiuose trūksta šviesos, reikia atitinkamai sumažinti ir temperatūrą.

Šviesos perteklius gėles veikia panašiai taip, kaip femperatūros perteklius: pasikeičia kaktusy ir kity gėliy spalva — jos parausvėja. Iš stipriai apšviestos pa­talpos gėles staigiai pernešus 1 užpavėsintas, lapai pradeda ruduoti ir kristi. Pavėsi mėgstantieji augalai, laikomi sfipriai saulės apšviestoje patalpoje, gelsta ir ruduoja.

Drėgmė

Dėl per didelės oro drėgmės ant daugelio augalu (begonijos, pelargonijos, klivijos ir kf.) lapq ir stiebq pasireiškia sukamšfėjimas, o kaktusq audiniai pasidaro stikliški, neatsparūs puviniams. Chrizanfernq ir pelargonijų žiedkočiai dėl per di­delės oro drėgmės sprogsfa, plyšta (ypač fam jaufrūs jacintai, iš sausos patalpos staigiai pernešti j labai drėgną pafalpą). Didelė oro drėgmė skafina daugerio gry­biniq ligrt, ypač kekerinio puvinio, plitimą.

Maisto medžiagq frūkumas arba perteklius taip pat sufrikdo gėhq augimą. Trūkstant azoto, gėliq lapai būna smulkūs, šviesiai žalios spalvos; jie džiūsta, fačiau nenukrinfa, o kabo anf augalo.

Nuo azoto medžiagų pertekliaus susidaro daug vegetatyviniq organq— lapq, o generalyviniu— žiedq—mažai. Dėl azofo pertekliaus gėlės žydi vėliau ir su­mažėja jrt atsparumas jvairioms ligoms ir ju sukėlėjams.

Trūkstant kalio, ruduoja gėliq lapq viršūnės, išlinksta stiebai, lapq farpgysliai pašviesėja, o kai kada lapai būna kreivi, nenormalūs.

Nuo kalio pertekliaus ruduoja lapq kraštai, žiedai netenka geros išvaizdos, žiedlapiai išsikraipo.

Trūkstant fosforo, lapai nusidažo rausva arba violefine spalva, žiedai būna maži, sfiebai ir žiedkočiai frumpi ir ploni.

Trūkstant magnio, gelsta ir apmiršta apatiniai lapai, 1apq tarpgysliai ruduoja, o gyslos lieka žalios, šaknys išauga ilgos.

Mangano trūkumui jautrūs viršūniniai jauni lapai; jie pasidaro dėmėti šviesio­rnis dėmelėmis.

Geležies trūkumą gėlės jaučia dažniausiai daug kalkiq turinčioje dirvoje. Jis pasireiškia lapų chloroze  Šie požymiai ypač būna ryškūs ant azalijų, kalceoliarijų, hortenzijų, raktažolių ir rožių lapų.

Boro trūkumui jaufriausi jauni lapai ir pumpurai. Lapai sustorėja, pasidaro fra­pūs ir dėmėti šviesiomis dėmelėmis. Trūkstant boro, iš pažastiniq pumpurq auga daug ūglirJ, tarpubambliai sutrumpėja, šaknys pamažu apmiršta.

Trūkstant kalcio, džiūsta ir sukasi lapų viršūnės, kraštai, pumpurai, apmiršta šaknys. Didelės reikšmės gėliu augimui ir sveikatingumui turi dirvos reakcija, išreiškiama pH. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomas plačiau auginamoms gėlėms tinka­miausias dirvos pH.

Kodėl verta naudotis skyrybų internetu paslaugomis?

Santuokos nutraukimas niekada nebuvo lengvas žingsnis. Tai pakankamai sudėtingas gyvenimo tarpsnis, kai sudūžta svajonės, tenka susidurti su karčia realybe ir priimti gan sunkius sprendimus.

Žinoma, kad žiūrėti į skyrybas vien tik negatyviai nereikia. Juk šis procesas žmonėms suteikia teisę pasukti skirtingais keliais. O šiais laikais šį procesą pradėti nėra labai sudėtinga. Galima išsiskirti ir internetu. Iš pradžių toks pasiūlymas šiek tiek glumina. Esame įpratę prie tradicinio proceso – barnis, advokatas, teismas, jo sprendimas ir laisvė.

Dabar situacija yra šiek tiek kitokia. Skyrybų procesui nereikia teisininko. Akivaizdu, kad bus sutaupyti poros pinigai, tereikia internetu užsisakyti skyrybų paketą, kuriame viskas tiksliai ir aiškiai nurodoma, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia pasielgti, kad skyrybos labai ilgai netruktų, o rezultatas patenkintų abi puses.

Pigiai ir greitai galima išsiskirti tik viena forma, tai bendru sutarimu. Visi kiti veiksmai pareikalaus ilgesnio laiko tarpo ir jau tikrai ne vienos teisininko konsultacijos, nes teks rinkti įrodymus, ieškoti liudytojų ir kitų faktų bei argumentų, kurie teisėjui padėtų priimti norimą sprendimą.

Skirtis bendru sutarimu nėra labai sudėtinga

Skirtis bendru sutarimu nėra labai sudėtinga, bet reikia gebėti susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių – turto, kuris turės būti padalintas, vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimai. Atrodo, kad didelių rūpesčių čia nėra, bet neretai sutuoktiniai nesugeba surasti bendros kalbos. Vėl prasideda nereikalingi barniai, ginčai, nepagrįstos kovos, o rezultatas būna toks pat. Pora išsiskiria, tik proceso kaštai išauga kelis kartus. Kam to reikia?

Racionaliai mąstantis asmuo pasakys, kad bendrą kalbą, nors būna ir sunku, bet reikia surasti. Tada galima pasinaudoti ir skyrybų internetu galimybe. Už pakankamai nedidelį mokestį klientas gauna paketą, į kurį įeina skirtingi dokumentai. Vieni padės pradėti skyrybų procesą bendru sutarimu, kiti pasiūlys kaip išspręsti esamą ginčą, prisiteisti išlaikymą (alimentus). Pakete bus ir kiti dokumentai, kurie detaliai paaiškina visą proceso eigą. Informacija visada praverčia. Jums teliks susipažinti su visomis galimybėmis. Teisingai užpildyti dokumentus ir juos perduoti apylinkės teismui.

Bus paskelbta teismo data ir tada sulauksite jo sprendimo. Teismas gali nepatenkinti noro išsiskirti tik vienu atveju – sutuoktiniai neteisingai užpildė dokumentus, tai darykite atidžiai. Laiko klaidoms ištaisyti turėsite ir procesą pradėsite vėl iš naujo. Žinoma, jei seksite instrukcijomis ir dėl visko gebėsite sutarti, ištuokos liudijimas jus pasieks pakankamai greitai.

Sportas ir hanteliai

Dažnai atsitinka taip, kad žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla, ne visada turi laiko keliauti į sporto klubą. Jei turite pakankamai valios ir noro – erdvę treniruotėms galite įsirengti ir namuose. Tam ypač pasitarnauja hanteliai, kurių pagalba galite mankštinti kone visas raumenų grupes. Pateikiame keletą pratimų, kurių atlikimui reikalingi hanteliai.

Hantelių spaudimas kampu

Jei turite galimybę reguliuoti savo suolelio kampą, nustatykite jį 35 laipsnių kampu. Suveskite mentis atgal ir atstatę krūtinę į priekį, iš lėto atsisėskite ant suolelio. Hanteliai turi būti ant šlaunų, o kojos tvirtai atremtos į žemę. Šlaunų ir rankų pagalba iškelkite hantelius iki pečių ir atsigulkite. Turite išlaikyti poziciją, kurioje hanteliai yra kažkur ties krūtine, virš alkūnių. Atliekant pratimą, svarbu kvėpavimas, todėl visų pirma įkvėpkite ir išpūsdami orą spauskite hantelius žemyn, kol juos suvesite vieną šalia kito.

Pritūpimai

Tai itin veiksmingas pratimas, skirtas kojoms ir sėdmenims. Visų pirma, pasirinkite sau tinkamą svorį. Atsistokite kiek praskėtę kojas ir paimkite po vieną svarmenį į rankas. Nuleiskite jas prie šonų. Žiūrėdami tiesiai, priešais save, įkvėpkite, truputį išrieskite nugarą ir iš lėto pritūpkite. Kai šlaunys taps lygiagrečios grindims, ištieskite kojas per kelius ir grįžkite į pradinę padėtį. Baigę pratimą iškvėpkite. Labai svarbu, kad viso pratimo metu nugara išliktų tiesi, o hanteliai būtų laikomi tvirtai, nekryptų į šonus.

Svarmenų „plėšimas“

Atsigulkite ant siauro suolo, kuris leistų jūsų pečiams judėti laisvai. Hantelius laikykite į viršų ištiestomis rankomis ir šiek tiek sulenktomis alkūnėmis (taip užtikrinate mažesnę apkrovą sąnariui). Įkvėpkite ir leiskite svarmenis žemyn, kol alkūnės atsidurs pečių lygyje. Tada iškvėpdami vėl kelkite svarmenis į viršų.

Rankų lenkimas su hanteliais

Atsisėskite ant horizontalaus suolelio ir suimkite į rankas svarmenis taip, kad delnai būtų atgręžti į vidų. Įsitikinkite, kad jūsų laikysena yra tiesi ir žiūrite į priekį, o alkūnes prispauskite prie korpuso. Giliai įkvėpkite ir iškvėpdami rankas kelkite aukštyn, delnus sukdami į viršų. Pasistenkite, kad pratimo metu hanteliai, jų svoris ir jūsų jėga būtu sukoncentruota į bicepsus. Nuleisdami rankas įkvėpkite ir vėl kartokite pratimą.

papildomas šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Svarmuo_(sporte)

Geodezinių matavimų trukmė Vilniuje

Per daug aiškinti Vilniaus gyventojams kas yra geodeziniai matavimai nereikia. Kiekvienas sklypo savininkas pasakys, kad ši procedūra yra privaloma, kai norima parduoti, padalinti, sujungti sklypus. Vilniuje sklypų pardavimas ar jų paskirties keitimas yra gan dažnas reiškinys, tad nereikia stebėtis matininkų užimtumu.

Daugeliui sklypų savininkų prieš darbų pradžią rūpi ne tik jų kaina, bet ir trukmė. Kainą apibrėžti įmanoma, bet pačią darbų trukmę – pakankamai sunku nustatyti. Viskas priklauso nuo pačio sklypo, jo sudėtingumo, užstatymo ir pan. Net ir metų sezonas šiuos darbus prailginti sugeba. Suprantama, kad šaltuoju metų laiku geodezinių matavimų paslaugas teikiančios įmonės turi mažesnį darbų kiekį, tad geba juos greičiau ir atlikti. Papildomas mokestis, taip pat, pagreitina darbų eigą, tik ar visi pasiryžę už tai sumokėti?

Įprastai visas procesas trunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Taip jau veikia sistema, nes svarbu ne vien tik matininko darbas, kuris gali būti atliktas ir per kelias dienas, bet ir kontroliuojančių institucijų patikra. Nacionalinėje žemės tarnyboje dokumentai prabūna nuo 20 iki 30 dienų. Žinoma, jei neįsivėlė jokių klaidų. Registrų centro patikra yra kuklesnė, ji trunka nuo 1 iki 10 dienų.

Kvalifikuoti specialistai – geodezijos.eu

Ilgiausiai šie darbai užtruks pas tuos, kurie žada darbus atlikti pigiai ir greitai. Kvalifikuotiems specialistams klaidos – blogas ženklas, tad jie dirba atidžiai. Asmenys, kurie siekia pasipelnyti, apie darbų kokybę retai susimąsto. Neretai ir dingsta su pinigais. Užsakovas lieka kvailio vietoje, nes sukčius pagauti ne visada pavyksta. Netapkite apgavikų auka ir visada kreipkitės tik pas licencijuotus specialistus. Jie sukčiauti nemėgsta, darbus reikia atlikti teisingai ir tinkamai.

Ieškodami pigiausio varianto, darbų trukmės tikrai nesumažinsit. Anksčiau minėta, kad metų laikas leidžia sutrumpinti terminą. Nebijokite geodezinių matavimų atlikti kartu su kaimynams, taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite galimų ateities ginčų, kad turite per daug ar per mažai ploto.

Daugiau triukų, kurie padėtų sumažinti darbų trukmę kaip ir nėra. Vilniuje matininkai dirba atsakingai, tad patys matavimai ilgai netrunka. Žinoma, kantrybės reikia šiek tiek turėti, bet kartais neskubėjimas veda prie pačių geriausių rezultatų.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kadastriniai_matavimai

BALDŲ DAŽYMO IR LAKAVIMO DARBAI

Virtuvės, prieškambario ir vaikų kambario baldus, žaislus bei kitus namų apyvokos daiktus galima neblogai nudažyti aliejiniais dažais. Norint, kad daiktai gražiau atrodytų, jų paviršius blizgėtų ir būtų atsparesnis, reikia liesesniais aliejiniais dažais dažytą paviršių dar kartą lakuoti skaidriu laku arba dažyti emaliniais dažais (emaliais). Kitų gyvenamųjų kambarių baldai, ypač gaminti iš kietųjų medžių — ąžuolo, uosio, beržo, klevo, — gražiai atrodo lakuoti skaidriais lakais, nes, taip dažant, išlaikoma natūrali medžio spalva. Labai geri masyviniai ar faneruoti baldai lakuojami arba politūruojami ir po to dar poliruojami (blizginami), kad spindėtų, kaip veidrodis.

Baldų paviršius, kurį numatoma dažyti emaliniais dažais arba lakuoti, ypač poliruoti, turi būti labai gerai paruoštas.

DAŽYMAS SPALVOTAIS DENGIANČIAIS EMALIAIS

Dažant spalvotais aliejiniais emaliais, paviršius ruošiamas panašiai, kaip ir dažant aliejiniais dažais, tik daug rūpestingiau. Pirmiausia pats medis turi būti gerai nudailintas, nusvidintas ir švariai nuvalytas. Klaidinga būtų manyti, kad nelygumus, šakas ar kitus medžio paviršiaus trūkumus galima bus ištaisyti glaistant ir uždengti dažant.

Gruntuotas aliejiniu arba klijiniu gruntu medžio paviršius kelis kartus glaistomas klijiniu arba geriau lakiniu glaistu ir kiekvieną kartą išdžiūvus svidinamas. Bet kokie nelygumai lakuotame, ypač blizgančiame, paviršiuje dar labiau išryškėja.

Visiškai nulygintas paviršius pirmą kartą dažomas skystesniais ir liesesniais aliejiniais dažais (galima ir emaliniais). Kai dažai gerai išdžiūsta, jų paviršius pasvidinamas švelniu svidinamuoju popieriumi ir, nuvalius dulkes, dažomas antrą kartą truputį tirštesniais ir riebesniais aliejiniais arba emaliniais dažais. Reikia įsidėmėti, kad nudažius pirma riebesniais, paskui liesesniais aliejiniais arba emaliniais dažais, viršutinis emalio sluoksnis greit ima trūkinėti.

Dažyti geriausia plokščiu teptuku, kuriuo kartu galima ir išlyginti. Turint fleicą (barsuko šerių teptuką), geriau, žinoma, juo lyginti. Geri emaliniai dažai turi lygiai išsilieti ir jų fleicuoti nereikia. Be to, emaliniai dažai, o ypač lakai, palyginti greitai ima tirštėti, todėl ilgiau belyginant paviršių, tik labiau galima jį sugadinti. Antrą kartą dažant aliejiniais dažais ir norint, kad paviršius blizgėtų, galima į dažus įpilti gero aliejinio lako arba jau gerai išdžiūvusį aliejinių dažų sluoksnį perlakuoti tokiu pat (aliejiniu) arba spiritiniu skaidriu bespalviu laku. Galima, žinoma, ir emaliu dengtą paviršių perlakuoti, bet to daryti dažniausiai nereikia, nes emalis ir taip gerai blizga.

Lakuoti galima tik visiškai švarioje, be dulkių ir šiltoje aplinkoje. Prieš pradedant lakuoti, patalpą reikia išpurkšti vandeniu.

Lakavimui geriausiai tinka minkštų ir elastingų šerių teptukas. Indą su laku ar emaliu reikia laikyti šiltame vandenyje. Pašildytas lakas bei emalis ploniau ir lygiau liejasi paviršiuje.

Lakuoti geriausia gulsčius paviršius. Lakuojant stačią paviršių, laką reikia tepti plonai, kad nenutekėtų. Lakui bent kiek pradžiūvus, paviršiaus liesti negalima, nes paliks pėdsakai, kurių nebus galima išlyginti. Pakliuvusius krislus 3 reikia nurankioti adatėle.

Krovinių pervežimas šiuo atvejų baldų pervežimas teikiamas visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Dažant nitrodažais (emaliais), paviršius gruntuojamas specialiu nitrogruntu, glaistomas nitroglaistu ir tai atliekama purškimu. Aliejiniais dažais dažytą paviršių dažyti bei perdažyti nitrodažais galima ir teptuku, tik reikia daryti taip. Pirmiausia tepti plonai iš eilės (neišvarinėjant) skystais nitrodažais. Dažant iš karto tirštai arba ilgiau užtrukus belyginant, aliejiniai dažai, stipraus skiediklio veikiami, gali greitai suminkštėti, pradėti veltis arba visai atšokti (pakilti) nuo pagrindo. Po 5-10 minučių, kai jau nitrodažų sluoksnis sutvirtėja, galima dažymą pakartoti (geriau kryžmai) kiek tirštesniais nitrodažais, bet taip pat nevarinėjant. Po 15-20 minučių dažoma trečią, t. y. paskutinį kartą ir skubiai išlyginama.

Nors aplamai nitrodažus maišyti su aliejiniais dažais netinka, bet, neturint reikiamos spalvos nitrodažų, galima truputį įmaišyti ir aliejinių. Nedidelis aliejinių dažų kiekis nitrodažams nekenkia. Nitrodažai tada tik lėčiau džiūsta, ir jais lengviau dažyti teptuku. Išdžiūvęs paviršius esti beveik matinis ir pakankamai tvirtas.

Dažant purkštuvu, reikia laikytis tų pačių reikalavimų, kaip ir dažant teptuku: pradžioje purkšti tik skystais dažais ir plonu sluoksniu, paskui tirštesniais ir storiau.

Pasisemta idėjų – https://lt.wikipedia.org/wiki/Lakas

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Automobilio padanga — tai patvari gumos ir audinio konstrukcija. Jos pagrindas (karkasas) atlaiko didžiulį krūvį, todėl turi būti labai tvirtas. Tvirtumą suteikia audinys, vadinamas kordu. Kordas audžiamas iš tvirtų siūlų specialiu skersiniu audimu, kad būtų lengviau užlieti gumą iš abiejų pusių, kad tarp siūlų susidarytų mažesnė trintis padangai deformuojantis. Kordo siūlai verpiami iš geros kokybės medvilnės, viskozės ir metalo. Kordo sluoksnių skaičius paprastai lyginis — nuo 2 iki 32. Jis priklauso nuo padangos paskirties bei leistinos apkrovos. Gaminant padangas, kordas vyniojamas, ant atbrailų žiedų, padarytų iš plieninės vielos, sutvirtinamas kordo juostomis bei plonesniu išoriniu gumos audinio sluoksniu ir sudaro padangos atbrailą, laikančią padangą ant ratlankio.

Padangos pasluoksnis, arba brekeris, iš reto kordo, aplieto gumos sluoksniu, tarsi jungia karkasą ir protektorių.

Beveik prieš penkiasdešimt metų pagamintos radialinės padangos tapo populiarios tik pastaraisiais metais. Nuo diagonalinių jos skiriasi tuo, kad kordo siūlai jose eina padangos skerspjūvio apskritimu. Tokių padangų brekeris yra iš 2-8 kordo sluoksnių. Kitais požymiais radialinės ir diagonalinės padangos beveik nesiskiria. Radialinių padangų protektorius yra standesnis, mažiau deformuojasi, vadinasi, padanga mažiau slysčioja ir ilgiau nesusidėvi. Dėl to autmobilis yra stabilesnis ir lengviau vairuojamas. Radialinių padangų rida didesnė už diagonalinių padangų ridą 40-50 proc, jas naudojant sutaupoma 3– 5% degalų. Amerikiečių specialistai apskaičiavo, kad JAV kasmet sutaupytų 15-20 mln. t. naftos, jeigu visų automobilių padangos būtų radialinės. Radialinių padangų riedėjimo trintis 15-20% mažesnė negu diagonalinių, ir superkamas automobilis gal pasiekti didesnį greitį.

Protektorius yra dilimui atsparios gumos sluoksnis su grioveliais — protektoriaus raštu, kurio forma priklauso nuo automobilio darbo sąlygų: geriems keliams naudojamos padangos turi smulkaus rašto protektorių, blogiems keliams arba žiemą — stambaus kryptingo rašto, įvairios dangos keliams — universalaus rašto.

Atsirado naujos padangos — arkinės, reguliuojamo slėgio, su keičiamu protektoriumi. Naujųjų padangų naudojimo laikas ilgesnis, mažesnės eksploatacinės išlaidos.

Tiriamos naujos šiuolaikinės bekamerės padangos. Pradūrus tokią padangą, oras išeina palengva, ir automobiliu galima dar ilgai važiuoti nesibijant avarijos. Perspektyviausia — radialinė bekamerė padanga.

Idėjos pasiskolintos iš Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Kolegos teikia automobilių supirkimas vilniuje paslaugas.

SUSIPAŽINKIME

Tai žalio – termiškai neapdoroto, nekaitinto aukštesnėje nei 45° temperatūroje, maisto restoranas, raw prekių parduotuvė. Mūsų aistra – palaikyti Jus pasirenkant naują sveiko kūno ir proto lygį, harmoniją. Mūsų tikslas – dalintis rafinuotu sveiko žalio/gyvo, veganiško gyvenimo skoniu.

Kiekvienas patiekalas paruoštas su meile, kuri per maistą pasiekia Jus, dalinkites ja su aplinkiniais!

Renkantis iš gausybės skirtingų ekologiškų, žalių produktų, Raw inn pristato galimybę pagaminti nesuskaičiuojamą patiekalų įvairovę: nuo paprasčiausių šviežių salotų, sriubų iki traškių javainių, spaghetti makaronų, augalinio sūrio, sveikų picų gurmanams, lazanijos ir net veganiškų mėsainių. Ledų, šokolado ir tortų! Kad maistingumo koeficientas ir nauda taptų dar didesniais, mes naudojame itin sveiką „super” maistą. Tad kiekvienas patiekalas suteiks Jums energijos, žvalumo, nesijausite apsunkęs. Jis yra skanus, nepakartojamas ir svarbiausiai – gyvas!

Raw Inn taip pat siūlo platų maisto ir  įrangos, reikalingos žalio maisto gamybai, asortimentą, kurį galite įsigyti restorane arba virtualioje tinklapio parduotuvėje.

Mes ne tik siūlome sveiką  – termiškai neapdorotą, gyvą maistą, bet ir organizuojame seminarus, kurių tikslas – supažindinti Jus su gyvybingu ir sveiku gyvenimu, pilnu pozityvių minčių, džiaugsmo ir motyvacijos sveikesniam protui.

Prisijunkite prie idėjinio judėjimo link harmoningo, sveiko gyvenimo, nežiūrint ar Jūs esate žaliavagis  ar tik besidominantis šia kultūra. Jūs tiesiog galite būti tas, kas rūpinasi savo sveikata.

SVEIKAS – GYVAS

Žmonija per ilgai buvo prislėgta globalinės maisto pramonės, kurios pagrindinis tikslas yra pelnas, o ne žmogus bei jo gerovė. Atėjo laikas permainoms, atėjo laikas naujam požiūriui į maistą, į žmogų. Žalias, termiškai neapdorotas maistas – sveiko ir energingo gyvenimo šaltinis, pagrindinis gyvybės elementas. Valgyk tai – ką matai. Jokių paslaptingų ingredientų ir apgaulės. Maistas, apdorotas aukštesne nei 45° temperatūra, praranda daugelį natūralių fermentų, taip reikalingų skaidant maistines medžiagas. Žalias maistas – gyvas maistas, išlaikantis visus fermentus ir maistines medžiagas, kurios padeda pasiekti optimaliai sveiką kūną ir protą. Žalias maistas atstato Jūsų kūną, saugo nuo sunkių ligų.

       Vienas iš unikaliausių ir organizmui naudingiausių maisto produktų yra daiginti grūdai. Daiginimo metu sėklose didėja naudingų organizmui medžiagų koncentracija, atsiranda sinergetinis efektas, kai vienos medžiagos ima stiprinti kitų poveikį. Šis procesas pasižyminti itin stipriu gydomuoju ir regeneruojamuoju poveikiu.

Mes valgome:

  • visų tipų/rūšių vaisius ir daržoves;

  • uogas, riešutus, sėklas ir grūdus;

  • daigus;

  • ankštinius augalus;

  • šaknis;

  • žoleles, prieskonius;

  • jūros dumblius;

  • naudojame įvairius aliejus.

       Žalio maisto paruošimo būdai: džioviname, plakame (blendinam), mirkome, daiginame, fermentuojame.

       Skamba nuobodžiai? Užsukite į Raw Inn restoraną ir būsite nustebinti mūsų kūryba!

       Įsivaizduokite, Jūs galite valgyti raw-vegan sūrius, picas, makaronus, sausainukus visai neskaiciuodami kalorijų, valgote kiek norite ir kada norite! Žalio – gyvo maisto pagalba Jūs atsikratysite antsvorio, išsivaduosite iš susikaupusių toksinų, jausites kupini energijos, atrodysite ir jausites jaunesni, žvalesni.

      Atminkite, kiekvieną sykį valgydami, Jūs arba gerinate terpę ligoms vystytis, arba atsikratote jų.