IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

Prieš paaiškindami tai, pirma turėsime supažindinti jus su vienu nelabai maloniu reiškiniu. Kalbama apie puvimą ir irimą.

Mes sunaudojame labai daug energijos ir lėšų augaliniams ir gyvuliniams produktams apsaugoti nuo puvimo ir irimo. Produktų konservavimas indeliuose, jų laikymas šaldytuvuose, džiovinimas, marinavimas visa tai yra priemonės daržovėms arba mėsai išsaugoti nuo puvimo.

Ir vis dėlto gamtoje vykstančių puvimo procesų dėka mes turime daugelį nepaprastai vertingų, net būtinų mums medžiagų. Čia galvoje turima anglis, kuri yra nuolatinis ir būtinas kiekvieno organizmo elementas.

Taigi žvilgtelkime į paprastą pelkę, tai yra į tą vietą, kur drėgmės perteklius padeda greitai vystytis augmenijai, bet kartu stabdo žuvusių augalų irimą. Vanduo neprileidžia prie jų oro. Augalas pūva vandenyje čia dalyvauja bakterijos. Irimo procesas vyksta taip, jog augaluose esanti anglis tampa svarbiausiu jų elementu. Kaip tik šitaip susidaro durpės iš augalų, pūvančių pelkėse, tvenkiniuose ir ežeruose.

Kuo durpės senesnės, tuo giliau nusmegę jų sluoksniai, tuo daugiau jose anglies, tuo mažiau lieka jose kitų elementų, tuo jos vertingesnės kaip kuras.

Veikiant slėgimui ir aukštai temperatūrai, durpės palengva virto pirma rudąja anglimi, o vėliau — akmens anglimi.