Užuolaidų slepiamos paslaptys

Jei neseniai persikėlėte į naują būstą ir jau apsvarstėte, kokius baldus įsigyti, nepamirškite, jog ne mažiau svarbų vaidmenį nei jie interjere vaidina užuolaidos. Labai dažnai jos paliekamos paskutinei minutei, nors langų dekoras labai reikšmingas kuriant jaukią atmosferą namuose – ir nebūtinai naujuose. Tad kaip gi neapsirikti renkantis kuo pridengti langus?

Kaip makiažas slepia moters veido trūkumus ir pabrėžia pranašumus, taip ir užuolaidų audinys gali visiškai transformuoti langus. Tokiame reikale kaip užuolaidų pasirinkimas negali būti smulkmenų, čia svarbu viskas: ir lango dydis, ir jo padėtis, ir lubų aukštis bei kambario interjeras.

Pavyzdžiui, kontrastingi audiniai su horizontaliomis juostomis vizualiai išplečia sienas. Su vertikaliomis juostomis atvirkščiai – „paaukština“ lubas. Žydri ir pilki atspalviai „atšaldo“ kambarį, rausvi ir degto molio – sušildo. Spalvingos užuolaidos, nors pirmosiomis dienomis švies ryškia dėme jūsų interjere, gali greitai įsipykti.

Kad užuolaidos nesusilietų su tapetais, derėtų jas rinktis arba šviesesnes, arba tamsesnes už sienas. Taip pat jos turėtų derėti su baldų audiniu, juolab kad baldai perkami ne vieneriems metams. Kai dėl užuolaidų faktūros, orientuotis derėtų į baldus, apdangalus, užvalkalus pagalvėlėms.

Taip pat reikia nepamiršti, kad vienspalviai neraštuoti audiniai harmoningiausiai dera su interjero daiktais – jų pranašumas yra spalva ir faktūra. Jeigu jūsų širdis vis dėlto linksta prie raštuotų audinių, tuomet būtina kruopščiai parinkti ne tik užuolaidų spalvą, bet ir rašto piešinį bei dydį – visa tai turi derėti su baldų apmušalais ir kilimų ornamentu.

Jeigu kambarys nėra didelis, neverta eksperimentuoti su įvairiomis spalvomis ir faktūromis – rezultatas gali būti gana vulgarus. Būtina išsirinkti dominuojantį audinį, prie kurio derės visos kitos medžiagos. Beje, kai kurios iš tų medžiagų gali ir kontrastuoti su pagrindiniu audiniu, taip suteikdami dekorui savitų akcentų.

Ne mažiau svarbus yra užuolaidų dizaino pasirinkimas. Kai lubos aukštos ir dideli langai, geriausiai tinka ilgos klostuotos užuolaidos, 2,5-3 kartus platesnės už karnizo ilgį. Bet jeigu apie aukštas lubas savo bute galite tik pasvajoti, geriau nesižavėti pernelyg gausiomis drapiruotėmis.

AR ŽIEMA, AR VASARA…

Sezoniškumas – labai svarbus langų dekoro elementas. Juk vasara niekas nevilki kailiniais, tai kodėl langaiturėtų būti dengiami tomis pačiomis užuolaidomis kiaurus metus? Juolab kad sezoninė užuolaidų kaita suteikia šviežumo visam interjerui.

Vasarą galima užkabinti lengvas užuolaidas iš audinio su medvilne, žiemą – tankesnių audinių ir šiltesnių spalvų užuolaidas.

Esant galimybei, užuolaidas patariama keisti ne tik šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, tačiau atėjus kiekvienam naujam sezonui – jos gerokai paįvairins namų erdvę.

NAUJOS IDĖJOS SENOMS UŽUOLAIDOMS

Specialistų nuomone, pastaraisiais metais vyrauja dvi pagrindinės užuolaidų drapiravimo tendencijos.

Pirmasis variantas – tradicinis, kai užuolaidos kabinamos kaip interjero puošmena, tad ir pačios neretai yra gausiai puošiamos įvairiomis detalėmis bei priedais. Antrasis variantas – užuolaidos atskiriamos nuo viso kambario interjero.

Renkantis ir dekoruojant užuolaidas labai svarbu pernelyg neįsijausti. Nes net paprasčiausios banalios detalės, tokios kaip permetimas, mazgas ar klostė, gali pakeisti ne tik lango, bet ir viso kambario vaizdą.

Jeigu tradicinės užuolaidos įsipyko iki gyvo kaulo, galima paklausyti dizainerių patarimų ir, pavyzdžiui, uždengti langą „sluoksniuotu pyragu“ iš užuolaidų. Sluoksnių skaičius tokiame „pyrage“ neribojamas, svarbiausia, kad jos visos būtų iš lengvo pusiau perregimo audinio išskyrus vienerias – naktines užuolaidas.

Derinant lengvus ir sunkius užuolaidų audinius privalu laikytis dviejų principų: harmonijos ir kontrasto.

Labai originalias užuolaidas galima pasisiūti sujungus tos pačios rūšies, tačiau skirtingų spalvų audinio kvadratus (jeigu audinio skiautės bus skirtingo tankumo, užuolaidos neatrodys harmoningai).

Dar vienas būdas originaliai papuošti langus – papuošti senas užuolaidas aplikacijomis iš prie tapetų derančios spalvos audinio (bet tik tuomet, jeigu senosios užuolaidos ir tapetai nėra to paties atspalvio!).

Jeigu vis dėlto nusprendėte įsigyti naujas užuolaidas, visi šie patarimai jums nereikalingi. Dabartinė užuolaidų rinka perpildyta puikių audinių, kurių net nereikia dekoruoti – pakanka nuleisti nuo karnizo iki pat grindų. Arba pasidaryti vadinamasis prancūziškas užuolaidas. Tam reikės audinio, kurio plotis prilygtų pusantro lango pločiui, o ilgis būtų dvigubai didesnis nei lango aukštis. Tokios užuolaidos suimamos bangiškomis klostėmis ir puošniomis virvėmis padalijamos į kelias sekcijas.

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

Prieš paaiškindami tai, pirma turėsime supažindinti jus su vienu nelabai maloniu reiškiniu. Kalbama apie puvimą ir irimą.

Mes sunaudojame labai daug energijos ir lėšų augaliniams ir gyvuliniams produktams apsaugoti nuo puvimo ir irimo. Produktų konservavimas indeliuose, jų laikymas šaldytuvuose, džiovinimas, marinavimas visa tai yra priemonės daržovėms arba mėsai išsaugoti nuo puvimo.

Ir vis dėlto gamtoje vykstančių puvimo procesų dėka mes turime daugelį nepaprastai vertingų, net būtinų mums medžiagų. Čia galvoje turima anglis, kuri yra nuolatinis ir būtinas kiekvieno organizmo elementas.

Taigi žvilgtelkime į paprastą pelkę, tai yra į tą vietą, kur drėgmės perteklius padeda greitai vystytis augmenijai, bet kartu stabdo žuvusių augalų irimą. Vanduo neprileidžia prie jų oro. Augalas pūva vandenyje čia dalyvauja bakterijos. Irimo procesas vyksta taip, jog augaluose esanti anglis tampa svarbiausiu jų elementu. Kaip tik šitaip susidaro durpės iš augalų, pūvančių pelkėse, tvenkiniuose ir ežeruose.

Kuo durpės senesnės, tuo giliau nusmegę jų sluoksniai, tuo daugiau jose anglies, tuo mažiau lieka jose kitų elementų, tuo jos vertingesnės kaip kuras.

Veikiant slėgimui ir aukštai temperatūrai, durpės palengva virto pirma rudąja anglimi, o vėliau — akmens anglimi.

KAS YRA ŽAIBAS?

KAS YRA ŽAIBAS?

Žaibas — tai tiesiog elektros išlydis, atsirandantis audros metu. Galingos vertikalios įšildyto ir drėgno oro srovės sukelia oro srautų susidūrimą su debesimis. Dėl trinties orą vandens garų lašeliai ir ledo kristalėliai, sudarantieji debesį, įsielektrina. Kai elektros įlydis labai padidėja ir tarp debesies ir žemės susidaro pakankamai didelis potencialų skirtumas, tada oras perskrodžiamas — iš debesies i žemę (arba priešingai), tvyksteli elektros išlydis, kurį vadiname žaibu.

Pirmoji žaibo stadija yra palyginti lėtai besivystantis kanalas, vadinamas lyderiu, nes jis skina ore kelią likusiam išlydžiui. Lyderiui baigus savo kelią, tai yra jam sujungus debesį su žeme, susidariusį kanalą veržiasi visa išlydžio masė, susitelkusi gretimose debesies dalyse. Dabar, kadangi kanalas yra labai geras laidininkas, išlydis skries kelių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu.

Žmogaus akis temato tik ugnies šviesos juostelę; ji negali pamatyti to išlydžio proceso, kuris vadinamas žaibu, nes visas išlydis įvyksta per tūkstantąsias sekundės dalis. Tačiau šių dienų fotografijos technika leidžia greitai besisukančiomis kameromis užfiksuoti foto juostelėje visą sudėtingą žaibo atsiradimo ir vystymosi procesą.

Žaibo fotografijos rodo, kad labai dažnai paskui pirmą išlydį, praėjus kuriam laikui, dar neatvėsusiu kanalu veržiasi antras, trečias, o kartais ir dar keli išlydžiai, tai yra žaibas turi daug pakopų.

Praeinant srovei, oras kanale įkaista ligi kelių tūkstančių laipsnių. Nuo tokio staigaus ir stipraus įkaitimo oras ima smarkiai plėstis, panašiai kaip vykstant sprogimui. Sprogimas sudrebina aplinkinį orą, sukeldamas stiprią sprogimo bangą. Tuo metu atsirandančius reiškinius vadiname griaustiniu.