IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

IŠ KUR ATSIRADO DURPĖS?

Prieš paaiškindami tai, pirma turėsime supažindinti jus su vienu nelabai maloniu reiškiniu. Kalbama apie puvimą ir irimą.

Mes sunaudojame labai daug energijos ir lėšų augaliniams ir gyvuliniams produktams apsaugoti nuo puvimo ir irimo. Produktų konservavimas indeliuose, jų laikymas šaldytuvuose, džiovinimas, marinavimas visa tai yra priemonės daržovėms arba mėsai išsaugoti nuo puvimo.

Ir vis dėlto gamtoje vykstančių puvimo procesų dėka mes turime daugelį nepaprastai vertingų, net būtinų mums medžiagų. Čia galvoje turima anglis, kuri yra nuolatinis ir būtinas kiekvieno organizmo elementas.

Taigi žvilgtelkime į paprastą pelkę, tai yra į tą vietą, kur drėgmės perteklius padeda greitai vystytis augmenijai, bet kartu stabdo žuvusių augalų irimą. Vanduo neprileidžia prie jų oro. Augalas pūva vandenyje čia dalyvauja bakterijos. Irimo procesas vyksta taip, jog augaluose esanti anglis tampa svarbiausiu jų elementu. Kaip tik šitaip susidaro durpės iš augalų, pūvančių pelkėse, tvenkiniuose ir ežeruose.

Kuo durpės senesnės, tuo giliau nusmegę jų sluoksniai, tuo daugiau jose anglies, tuo mažiau lieka jose kitų elementų, tuo jos vertingesnės kaip kuras.

Veikiant slėgimui ir aukštai temperatūrai, durpės palengva virto pirma rudąja anglimi, o vėliau — akmens anglimi.

Sekite Mus

KAS YRA ŽAIBAS?

KAS YRA ŽAIBAS?

Žaibas — tai tiesiog elektros išlydis, atsirandantis audros metu. Galingos vertikalios įšildyto ir drėgno oro srovės sukelia oro srautų susidūrimą su debesimis. Dėl trinties orą vandens garų lašeliai ir ledo kristalėliai, sudarantieji debesį, įsielektrina. Kai elektros įlydis labai padidėja ir tarp debesies ir žemės susidaro pakankamai didelis potencialų skirtumas, tada oras perskrodžiamas — iš debesies i žemę (arba priešingai), tvyksteli elektros išlydis, kurį vadiname žaibu.

Pirmoji žaibo stadija yra palyginti lėtai besivystantis kanalas, vadinamas lyderiu, nes jis skina ore kelią likusiam išlydžiui. Lyderiui baigus savo kelią, tai yra jam sujungus debesį su žeme, susidariusį kanalą veržiasi visa išlydžio masė, susitelkusi gretimose debesies dalyse. Dabar, kadangi kanalas yra labai geras laidininkas, išlydis skries kelių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu.

Žmogaus akis temato tik ugnies šviesos juostelę; ji negali pamatyti to išlydžio proceso, kuris vadinamas žaibu, nes visas išlydis įvyksta per tūkstantąsias sekundės dalis. Tačiau šių dienų fotografijos technika leidžia greitai besisukančiomis kameromis užfiksuoti foto juostelėje visą sudėtingą žaibo atsiradimo ir vystymosi procesą.

Žaibo fotografijos rodo, kad labai dažnai paskui pirmą išlydį, praėjus kuriam laikui, dar neatvėsusiu kanalu veržiasi antras, trečias, o kartais ir dar keli išlydžiai, tai yra žaibas turi daug pakopų.

Praeinant srovei, oras kanale įkaista ligi kelių tūkstančių laipsnių. Nuo tokio staigaus ir stipraus įkaitimo oras ima smarkiai plėstis, panašiai kaip vykstant sprogimui. Sprogimas sudrebina aplinkinį orą, sukeldamas stiprią sprogimo bangą. Tuo metu atsirandančius reiškinius vadiname griaustiniu.

Sekite Mus