Matavimų kokybė (tikslumas) apibūdinama gautų rezultatų paklaidomis

Matavimų kokybė (tikslumas) apibūdinama gautų rezultatų paklaidomis. Matavimo tikslumo vertinimo kriterijų yra įvairių. Jie vadinami jų kokybės kiekybiniais matais.

Matuojant gaunamos tik apytikslės fizikinių dydžių reikšmės. Tikrosios jų reikšmės lieka nežinomos. Matavimų rezultatų nuokrypių nuo tikrųjų reikšmių priežastys įvairios: netobulas prietaisas, neracionali matavimo metodika, nepalankios sąlygos, žemos kvalifikacijos arba nepatyręs matuotojas ir kt.

Tobulinant matavimo prietaisus, geriau organizuojant lauko ir kameralinius darbus, galima sumažinti matavimų paklaidas. Žymus vokiečių geodezininkas F. Helmertas teigia, kad reikia matuoti:

1) teisingai, t. y. žinoti matavimų teoriją, metodus, techniką ir taisyklingai jais naudotis;

2) tikslingai, t. y. matavimo metodus ir matavimo priemones parinkti taip, kad jie atitiktų tikslumo reikalavimus;

3) ūkiškai, t. y. kad išlaidos atitiktų matavimų tikslumą.

Bet koks matavimas priklauso nuo šių veiksnių: matavimo objekto; asmens, kuris matuoja; matavimo prietaiso; matavimo metodo, t. y. matavimo veiksmų visumos; aplinkos, kurioje matuojama. Konkreti šių veiksnių esmė kiekvienu atveju sudaro matavimo sąlygas. Geodezijoje matavimų sąlygos dažnai reglamentuojamos specialiomis instrukcijomis.

Su matavimo sąlygomis glaudžiai susijęs ir matavimų tikslumo supratimas. Iš dviejų to paties fizikinio dydžio matavimų rezultatų tikslesniu laikomas tas, kuris mažiau skiriasi nuo tikrosios reikšmės, t. y. kurio mažesnė absoliutinė paklaida. Tikroji fizikinio dydžio reikšmė paprastai nežinoma, todėl nežinomas ir matavimo rezultato nuokrypis nuo jos. Be to, išmatuoto dydžio reikšmės nuokrypis nuo jo tikrosios reikšmės sąlygojamas atsitiktinių aplinkybių, todėl gali būti mažas atliekant netikslius matavimus ir didelis — atliekant tikslius. Taigi išmatuoto fizikinio dydžio reikšmių nuokrypiai nuo jo tikrosios reikšmės negali būti matavimų tikslumo kriterijumi.

Vienodos matavimo sąlygos yra tokios, kai:

matuojami vienos rūšies dydžiai;

vienodos kvalifikacijos matuotojai;

vienodos kokybės matavimo prietaisai;

ta pati matavimo metodika;

aplinka matuojant kinta vienodai.

Jeigu bent viena iš šių sąlygų netenkinama, tai jų visuma nėra vienoda. Matavimo rezultatai, gauti vienodomis sąlygomis, vadinami vienodo tikslumo. Jei matavimo sąlygos nevienodos, rezultatai — nevienodo tikslumo.

Ne mažiau dėmesio teorijoje skiriama matematiniam vieno dydžio matavimo rezultatų apdorojimo procesui. Taigi klaidų teorijos uždavinius galima formuluoti taip:

1) matavimų rezultatų pasiskirstymo dėsnio ir tikslumo kriterijų nustatymas;

2) matavimų tikslumo ribų nustatymas;

3) galutinės fizikinio dydžio reikšmės skaičiavimas remiantis daugkartiniu matavimų duomenimis;

4) matavimo rezultatų tikslumo įvertinimas.

Taip pat patariame pasiskaityti apie horizontalių laiptus.