Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove

Fotoperiodas. Dauguma autorių teigia, kad fotoperiodo trukmė nėra lemiamas faktorius frezijoms. O. Heide (1965) nurodo, kad žiedai greičiau pradeda diferencijuotis, žiedų ir žiedynų susiformuoja daugiau, kai fotoperiodas yra trumpas (8 val.), o vėliau jos auga ir vystosi greičiau, esant ilgesniam (12 val.) fotoperiodui (O. Heide, 1965).

Įvairių veislių reakcija į šviesą.

Veislės nevienodai jautrios šviesai. Visos geltonžiedės gerai auga tik labai intensyvioje šviesoje. Iš jų tik Rijnveld’s Golden Yellow. Aurora ir Golden Melody galima sodinti rudenį, nors šiuo metu ir jos negausiai žydi. Rudenį pasodintos Eldorado, Orange Favourite, Gloria Solis, Souvenir veislės pas mus nežydėjo, o Rijnveld’s Golden Yellow ir Gold Coast iš vieno augalo gauta atitinkamai tik 0,8 ir 0,6 žiedų. Tyrinėjant nepražydusius augalus, paaiškėjo, kad žiedų užuomazgos susiformavo, tačiau jos nudžiuvo dar prieš pasirodant butonams.

Visos veislės, kurių gumbasvogūniai buvo pasodinti gruodžio mėn., žydėjo gausiau, negu pasodintų rugsėjo mėn., tačiau White Swan ir Blauwe Wimpel veislių žiedai buvo geresni, pasodinus gumbasvogūnius

Blauwe Wimpel žiedų spalva žiemą buvo intensyvesnė, negu pavasarį.

Laistymas, oro drėgnumas ir vėdinimas. Frezijų šaknys gležnos. Sausoje dirvoje greitai džiūva jų viršūnėlės, t. y. veikliausia šaknų dalis, todėl net vieną kartą augalams perdžiūvus, galima patirti daug nuostolių.

Iš dirvos galima spręsti, ar augalus reikia laistyti. Ji nuolat turi būti drėgna, bet neįmirkusi. Kai dirva būna nevienodai drėgna, išsikraipo stiebai, deformuojasi žiedynai.

Labai svarbus vandens režimas, auginant frezijas samaninėse durpėse. Jos niekuomet neturi perdžiūti, nes perdžiūvusių durpių kai kurios koloidinės medžiagos virsta kietomis, vandeniui neimliomis dalelėmis.

Žiemą, ypač kai šiltnamiuose žema temperatūra, laistant negalima aplieti augalų lapų, tuo tarpu pavasarį, lapus apipurškus, frezijos auga geriau.

Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove, nes iš dirvos išplaunamos mineralinės medžiagos, ypač azotas. Laistomo vandens temperatūra turi būti pora laipsnių aukštesnė už oro temperatūrą.

Įvairios veislės nevienodai jautrios drėgmės režimui. Drėgmei ne tokios jautrios lėčiau augančios veislės ir kurių menkesnė antžeminė dalis.

Frezijos blogai auga, džiūsta lapų viršūnėlės, jeigu šiltnamių oras labai sausas. Optimalus oro drėgnumas apie 80%. Be to, pravartu žinoti, kad šiltnamiuose drėgno oro nepakenčia tripsai ir voreliai.

Drėgnoje šiltoje aplinkoje greičiau vystosi įvairios grybinės ligos, todėl šiltnamius reikia gerai vėdinti. Gerai vėdinamuose šiltnamiuose ne taip plinta ir fuzariozė.

Yra nurodymų, kad kai kurios stambiažiedės veislės, pavyzdžiui, Eldorado, Royal Gold, gerai vystosi tik labai erdviuose šiltnamiuose.

Svyruojant drėgmės režimui dirvoje ir ore, atsiranda įvairios žiedynų anomalijos, išsikraipo žiedynkočiai.

Sekite Mus

Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo

Japonų patirtis truputį kitokia. Pasodinus frezijas rudenį arba žiemą, naktį palaikoma 13 °C temperatūra, o dieną — 18 °C. Tada frezijos suformuoja 7-8 lapus, geros kokybės žiedynus, žydi gana anksti. Tačiau, pasodinus frezijas pavasarį arba vasarą, tokioje temperatūroje išauga daug lapų, augalai žydi vėlai. Aiškinama, kad, esant trumpai dienai, žiedai formuojasi daug greičiau, ir tada optimali yra šiek tiek aukštesnė temperatūra. Auginant frezijas nuo kovo mėn., kol žiedai formuojasi, turi būti palaikoma žemesnė temperatūra (15 °C), o vėliau 2-3°C aukštesnė (Kawata, 1973).

Pasirodžius žiedpumpuriams, temperatūrą šiltnamiuose galima pakelti iki 18°C, tačiau tai nebūtina, ypač jeigu tuo metu šviesos sąlygos blogos.

Nustatyta, kad aukštesnėje temperatūroje išauga didesni gumbasvogūniai, todėl, frezijoms nužydėjus, šiltnamiuose gali būti apie 20-25 °C, o į vegetacijos pabaigą — apie 30 °C.

Frezijų šiltnamiuose turi būti prietaisai temperatūrai registruoti. Bet kokie mėginimai skatinti frezijų augimą, keliant aplinkos temperatūrą šiltnamiuose, yra betiksliai, ir gali būti pavėluoto žydėjimo ir blogo žiedų derliaus priežastis. Todėl ištisą parą reikia registruoti šiltnamių temperatūrą.

Šviesa. Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo. Kuo šviesa intensyvesnė, tuo anksčiau susiformuoja ir greičiau vystosi žiedynai, juose būna daugiau žiedų ir visi jie normalūs, be to, daugiau išauga šoninių žiedynų, žiedynkočiai ir lapai būna trumpesni, gumbasvogūniai didesni ir daugiau išauga gumbasvogūnių vaikučių.

Pirmoje augimo pusėje šviesos intensyvumas turi Įtakos žiedyno formavimosi greičiui, susiformavusiu žiedynų ir žiedų skaičiui. Antroje augimo pusėje nuo šviesos intensyvumo priklauso žydėjimo laikas. Kai šviesos nepakanka, augalai ilgai nepražysta, žydi labai ištęstai, žiedynuose pražysta ne visi žiedai, šoniniai žiedynai dažnai būna akli.

Kaip parodė bandymai, žiedų daugiausia pražysta ir jie esti geros kokybės, kai gumbasvogūniai pasodinami gruodžio antroje arba sausio pirmoje pusėje, mažiausiai žiedų pražysta, pasodinus rugsėjo mėn. Mat, nuo sausio mėn. šviesos sąlygos gerėja. Be to, žiemą šiltnamiuose nesunku palaikyti optimalią temperatūrą, o vasarą to padaryti negalima.

Dėl labai nevienodo šviesos intensyvumo atskirų metų rudenį negalima tiksliai prognozuoti birželio mėnesi sodintų augalų žydėjimo laiko. Tais metais, kai rugsėjis ir spalis būna pakankamai saulėti, frezijos gali pražysti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o kai oras apniukęs,— tiktai sausio antroje pusėje. Į tai reikia atsižvelgti, planuojant frezijų žiedų skynimo laiką.

Daugelis autorių pataria vasarą frezijas temdyti, ypač pirmaisiais augimo mėnesiais — augalai anksčiau pražysta. Tai aiškinama tuo, kad vystymasis pagreitėja ne dėl mažesnio šviesos intensyvumo, o dėl sumažėjusios dirvos temperatūros. Tuo metų laiku, kai šviesos sąlygos nepalankios, augalus galima papildomai apšviesti. Šiuo metu plačiai naudojamos DRL-400 lempos. Vienos 200 W galingumo lempos pakanka 4-8 m2 šiltnamių ploto. Šviečiama 10 val. per parą (nuo 9 val.). Dėl to žiedų derlius padidėja dvigubai ir jie būna žymiai geresnės kokybės. Mūsų šalyje pirmoji tai nustatė R. Zunde.

Sekite Mus