Japonų patirtis truputį kitokia. Pasodinus frezijas rudenį arba žiemą, naktį palaikoma 13 °C temperatūra, o dieną — 18 °C. Tada frezijos suformuoja 7-8 lapus, geros kokybės žiedynus, žydi gana anksti. Tačiau, pasodinus frezijas pavasarį arba vasarą, tokioje temperatūroje išauga daug lapų, augalai žydi vėlai. Aiškinama, kad, esant trumpai dienai, žiedai formuojasi daug greičiau, ir tada optimali yra šiek tiek aukštesnė temperatūra. Auginant frezijas nuo kovo mėn., kol žiedai formuojasi, turi būti palaikoma žemesnė temperatūra (15 °C), o vėliau 2-3°C aukštesnė (Kawata, 1973).
Pasirodžius žiedpumpuriams, temperatūrą šiltnamiuose galima pakelti iki 18°C, tačiau tai nebūtina, ypač jeigu tuo metu šviesos sąlygos blogos.
Nustatyta, kad aukštesnėje temperatūroje išauga didesni gumbasvogūniai, todėl, frezijoms nužydėjus, šiltnamiuose gali būti apie 20-25 °C, o į vegetacijos pabaigą — apie 30 °C.
Frezijų šiltnamiuose turi būti prietaisai temperatūrai registruoti. Bet kokie mėginimai skatinti frezijų augimą, keliant aplinkos temperatūrą šiltnamiuose, yra betiksliai, ir gali būti pavėluoto žydėjimo ir blogo žiedų derliaus priežastis. Todėl ištisą parą reikia registruoti šiltnamių temperatūrą.
Šviesa. Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo. Kuo šviesa intensyvesnė, tuo anksčiau susiformuoja ir greičiau vystosi žiedynai, juose būna daugiau žiedų ir visi jie normalūs, be to, daugiau išauga šoninių žiedynų, žiedynkočiai ir lapai būna trumpesni, gumbasvogūniai didesni ir daugiau išauga gumbasvogūnių vaikučių.
Pirmoje augimo pusėje šviesos intensyvumas turi Įtakos žiedyno formavimosi greičiui, susiformavusiu žiedynų ir žiedų skaičiui. Antroje augimo pusėje nuo šviesos intensyvumo priklauso žydėjimo laikas. Kai šviesos nepakanka, augalai ilgai nepražysta, žydi labai ištęstai, žiedynuose pražysta ne visi žiedai, šoniniai žiedynai dažnai būna akli.
Kaip parodė bandymai, žiedų daugiausia pražysta ir jie esti geros kokybės, kai gumbasvogūniai pasodinami gruodžio antroje arba sausio pirmoje pusėje, mažiausiai žiedų pražysta, pasodinus rugsėjo mėn. Mat, nuo sausio mėn. šviesos sąlygos gerėja. Be to, žiemą šiltnamiuose nesunku palaikyti optimalią temperatūrą, o vasarą to padaryti negalima.
Dėl labai nevienodo šviesos intensyvumo atskirų metų rudenį negalima tiksliai prognozuoti birželio mėnesi sodintų augalų žydėjimo laiko. Tais metais, kai rugsėjis ir spalis būna pakankamai saulėti, frezijos gali pražysti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o kai oras apniukęs,— tiktai sausio antroje pusėje. Į tai reikia atsižvelgti, planuojant frezijų žiedų skynimo laiką.
Daugelis autorių pataria vasarą frezijas temdyti, ypač pirmaisiais augimo mėnesiais — augalai anksčiau pražysta. Tai aiškinama tuo, kad vystymasis pagreitėja ne dėl mažesnio šviesos intensyvumo, o dėl sumažėjusios dirvos temperatūros. Tuo metų laiku, kai šviesos sąlygos nepalankios, augalus galima papildomai apšviesti. Šiuo metu plačiai naudojamos DRL-400 lempos. Vienos 200 W galingumo lempos pakanka 4-8 m2 šiltnamių ploto. Šviečiama 10 val. per parą (nuo 9 val.). Dėl to žiedų derlius padidėja dvigubai ir jie būna žymiai geresnės kokybės. Mūsų šalyje pirmoji tai nustatė R. Zunde.