Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98% kavos iš jų pusę tiekia Parana, o trečdalį — San Paulas.
Negalima teigti, jog kavos gamyba Brazilijoje plėtojosi ramiai ir nedrumsčiamai. 1906 m. pasaulinėje rinkoje kavos kaina krito iki nulio, o 90% Brazilijos pajamų sudarė kava. Šalis atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Šalies vyriausybė bandė ištaisyti padėtį — stabilizuoti kavos kainas. Ji supirko iš fermerių derlių ir jį sukrovė sandėliuose. Buvo pastatyta šimtai saugyklų. Kavos atsargų kiekis buvo paskelbtas valstybine paslaptimi, kad nebūtų suktybių ir spekuliacijų.
Šalyje reikalai taisėsi lėtai ir blogai, o 2ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinės kapitalistinės sistemos krizė galutinai sužlugdė fermerius. Plantacijos užžėlė piktžolėmis, milijonai kavamedžių nebedavė derliaus. Brazilijos žinioje 1931 m. buvo 25 mln. maišų kavos (priminsim, kad standartinis maišas kavos sveria 60 kg), kurių niekas nepirko. Krizė pasiekė tokį lygį, kad iki 1944 m. imtinai kasmet buvo sunaikinami milijonai maišų kavos.
Antrojo pasaulinio karo viduryje kavos kaina pradėjo kilti. Buvo realu, kad kavos paklausa po karo padidės. Vadovaujami Brazilijos kavos instituto, fermeriai ėmėsi tvarkyti ir atnaujinti plantacijas.
Brazilija ketvirtąjį dešimtmetį išveždavo iki 15 mln. kavos maišų, 5ąjį — 17 mln. ir 6ojo pradžioje — 19 mln. maišų. Šalies viduje buvo suvartojama apie 9 mln. maišų. Nuo 1958 iki 1974 m. pasaulinėje rinkoje praktiškai kavos kaina nekito ir dėl to nuolat mažėjo gamybos pajamos.
Bet štai 7ojo dešimtmečio viduryje Brazilijos plantacijos nukentėjo dėl stichinės nelaimės — stiprių šalnų keletą metų iš eilės. 1975 liepos mėn. Brazilijoje per keletą šaltų dienų žuvo beveik pusė plantacijų. Jei per 1974-1975 m. sezoną buvo pagaminta 22 mln. maišų kavos, tai per 1975-1976 m. sezoną — iš viso tik 8 mln. maišų.
Brazilijos tragedija sutapo su žemės drebėjimu Gvatemaloje ir karu Angoloje. Kainų stabilumas kavos rinkoje susvyravo. Visų pirma pabrango braziliška kava — jos kaina pasiekė didžiausią paklausą turinčios kolumbietiškos kavos lygį. Pabrango, ir afrikietiška rūšis robustas. Iš pradžių kaina kilo saikingai, bet prasidėjus sukčiavimams, kaina sąmoningai buvo išpučiama. Be abejo, tuo metu kavos gamintojams sąlygos susiklostė nepalankiai. Tačiau kainų augimas priklausė ne tik nuo stichinių nelaimių.
Kavos krizės pasaulinėje rinkoje nebuvo. Brazilijoje 1975— 1976 m. derlius sudarė 8 mln. maišų, bet eksporto dydį pasisekė išlaikyti 1974-1975 m. lygio, nes 14 mln. maišų buvo paimta iš fondinių atsargų ir supirktų pupelių Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje. Visi kavos kontraktai buvo įvykdyti. 1977 m. Europos vartotojų sąjungos biuras agitavo: „Gerkite mažiau kavos!” Kainos pašoko daugiau negu trigubai ir jos galėjo sumažėti tik tuo atveju, jei mažiau kavos bus suvartojama. Trigubas kainų pakilimas buvo išprovokuotas tarptautinių monopolijų, kurios spekuliavo ir blokavo kavos atsargas.
Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalių ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Gvatemala, Salvadoras. 60% Kolumbijos eksporto sudaro kava.
