Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje

Visiškai pagrįstai galima teigti, jog į Šiaurės Ameriką kavą 1607 m. atvežė anglų laivas. Jo kapitonas Džonas Smitas ilgą laiką keliavo po Turkiją. Yra žinoma, kad laivo krovinių sąraše minimas medinis indas ir grūstuvėlis kavos milteliams gaminti. Bostone 1670 m. licenziją kavinei atidaryti gauna Dorotis Džonas. Niujorke pirmą kartą kava minima 1668 m. Pranešama, kad gėrimas buvo gaminamas iš apkepintų kavos pupelių su trupučiu cukraus bei medaus. O 1683 m. kažkoks Viljamas Penas stebėjosi didžiule kavos kaina Niujorke.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje ir ilgą laiką buvo vartojama kaip vaistas. Petras I, būdamas Olandijoje, įjunko gerti kavą ir su būdinga jam energija pradėjo propaguoti šį gėrimą tėvynėje. Kava vaišindavo per garsiąsias savo asamblėjas. Prisiminkite dialogą iš A. Tolstojaus romano „Petras Pirmasis”:

— Miška, iš kur smarvė? Vėl kavą verda?

— Caras – valdovas įsakė poniai ir panelėms rytais gerti kavą, tai ir verdam…”

XVIII a. pabaigoje apie kavos gaminimo būdus rašo žurnalai „Namų ūkis” bei „Ekonominė parduotuvė”. Kavos importuojama vis daugiau, ypač 1812 m. Tėvynės karui baigiantis. Kava tampa gero tono požymiu. Matyt, nemaža reikšmės turėjo aukštuomenės noras pamėgdžioti Europos sostines. Atidaromos kavinės, kai kuriuose miestuose įkuriamos kavą platinančios draugijos.

1884 m. Peterburge sodininkų parodoje Brazilijos paviljone buvo eksponuojama įvairių rūšių kava. Norintiems buvo demonstruojama, kaip ji gaminama ir duodama paragauti. Tokia reklama buvo vaisinga. Kavos paklausa metai po metų vis didėjo.

Uždrausti kavą — vadinasi, netekti nemažų pajamų

Įdomias eilutes randame garsaus rusų dainininko F. Šaliapino autobiografijoje: „Čia palatoje (turima omeny teismo palata) aš pirmą kartą pajutau malonumą gerti kavą — gėrimą, iki šiol man nežinomą. Sargai duodavo kavos su grietinėle po pusrublį už stiklinę. Aš gaudavau 15 rb. atlyginimo ir, žinoma, negalėjau kava smaguriauti kasdien. Tačiau likdavau budėti už kitus, gaudavau iš draugų po pusrublį ir kavos išgerdavau kur kas daugiau, negu mano bendradarbiai, gaunantys solidžias algas”.

Sekite Mus

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Sunku aprašyti viską, kas nenuilstamų išradėjų sugalvota kavos virimo srityje, vargu ar ir reikia. Instrukcija, kuri pridedama prie kiekvienos kavavirės, supažindins jus su jos konstrukcija ir eksploatacijos ypatybėmis.

Žinoma, svarbu medžiaga, iš kurios pagaminta kavavirė, jos išorinis vaizdas, kaitintuvo tipas ir kt. Gana kompaktiškos ir patogios yra kavavirės su įtaisytu elektriniu kaitintuvu. Visi šie samprotavimai, žinoma, yra svarbūs, kuomet nustatomi vieno ar kito modelio privalumai ir trūkumai. Tačiau visų pirma atkreipsime dėmesį į svarbiausia ir pabandysime išsiaiškinti įvairių aparatų, skirtų kavai virti, darbo principus.

Kavavirės, skirtos kavai paruošti virimo metodu, 1711 m. atsirado Prancūzijoje: Tai kavinukas, tik su prietaisu išvirtai kavai filtruoti. Kartais tam panaudojamas filtras su stūmokliu tirščiams išspausti.

Antrasis metodas, taikomas kavavirėms, — perkoliacija (košimas, filtracija). Karštas vanduo 6-8 min. filtruojamas pro sluoksnį grubiai maltos kavos, subertos ant filtro sietelio. Šiuo atveju gėrimas yra beveik be nuosėdų. Šį principą 1800 m. pasiūlė Paryžiaus arkivyskupas Žanas Batistas de Bella ir tai pastūmėjo tolesniems tobulinimams. Tarp kitko, panašų išradimą pasiūlė žinomas gamtininkas ir politinis veikėjas grafas Rumfordas. Jis patobulino de Bello kavavirę — pridėjo prietaisą, dėl ko kava išlieka supresuota ir antpilą nepatenka tirščių trupinėlių.

Standartinės šio tipo kavavirės sudarytos iš trijų dalių: vandens priimtuvo, filtro tinklelio ir gėrimo surinktuvo. Paprasčiausiu atveju paprasta stiklinė uždengiama filtru. Ant filtro suberiama kava ir ant jos pilamas verdantis vanduo. Vanduo teka pro kavos sluoksnį, prisisotina ir pro filtrą patenka talpą, kur suteka paruoštas gėrimas. Kartais ant filtro esanti kava prispaudžiama specialiu tinkleliu. Pro šiek tiek suspaustus miltelius vanduo teka lėčiau ir todėl labiau prisisotina.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių, bet ne labai stiprią. Šito būdo privalumas yra paprastumas, o trūkumas — gan ilga gėrimo paruošimo trukmė. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad filtruojant kava ataušta, todėl reikia pasirūpinti, kad talpa, kurią suteka paruoštas gėrimas, būtų truputį pašildyta. Tam tikslui, pavyzdžiui, prieš tai indas išskalaujamas verdančiu vandeniu.

Kuo tankesnis filtro tinklelis, tuo lėčiau kava filtruojasi, bet geresnė yra jos kokybė. Tik būtina išsaugoti ją karštą. Kai kuriose šiuolaikinių modelių kavavirėse su filtru filtracijai paspartinti naudojamas suspaustas oras.

Svarbi sąlyga: kavos malinys turi atitikti filtro tankumą. Jeigu malinys labai smulkus, filtracija užsitęs, jeigu rupus — pablogės gėrimo kokybė. Ne mažiau svarbu kavos sluoksnio ir vandens kiekio santykis. Kavavirėje reikia ruošti tiek kavos porcijų, kokiam kiekiui ji apskaičiuota. Savavališkai padauginę arba sumažinę ant filtro miltelių, tuo pačiu pakeičiate ir kavos stiprumą bei kokybę. Pro labai ploną sluoksnį vanduo praeis ne optimaliai prisotintas, o pro per daug storą sluoksnį sulėtės filtracija, kava bus gana stipri, bet šalta ir nelabai skani.

Visiems atvejams duoti rekomendaciją sunku, ir, matyt, neįmanoma. Šito tipo kavavirėms reikiamas vandens ir maltos kavos pupelės porcijas nustatyti paprasčiau ir lengviau, remiantis asmenine patirtimi, atitinkančia asmeninį skonį.

Filtracijos principu veikia ir originalios kavavirės su besisukančiais indais, sujungtais filtru.

Sekite Mus