Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98%

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98% kavos iš jų pusę tiekia Parana, o trečdalį — San Paulas.

Negalima teigti, jog kavos gamyba Brazilijoje plėtojosi ramiai ir nedrumsčiamai. 1906 m. pasaulinėje rinkoje kavos kaina krito iki nulio, o 90% Brazilijos pajamų sudarė kava. Šalis atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Šalies vyriausybė bandė ištaisyti padėtį — stabilizuoti kavos kainas. Ji supirko iš fermerių derlių ir jį sukrovė sandėliuose. Buvo pastatyta šimtai saugyklų. Kavos atsargų kiekis buvo paskelbtas valstybine paslaptimi, kad nebūtų suktybių ir spekuliacijų.

Šalyje reikalai taisėsi lėtai ir blogai, o 2ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinės kapitalistinės sistemos krizė galutinai sužlugdė fermerius. Plantacijos užžėlė piktžolėmis, milijonai kavamedžių nebedavė derliaus. Brazilijos žinioje 1931 m. buvo 25 mln. maišų kavos (priminsim, kad standartinis maišas kavos sveria 60 kg), kurių niekas nepirko. Krizė pasiekė tokį lygį, kad iki 1944 m. imtinai kasmet buvo sunaikinami milijonai maišų kavos.

Antrojo pasaulinio karo viduryje kavos kaina pradėjo kilti. Buvo realu, kad kavos paklausa po karo padidės. Vadovaujami Brazilijos kavos instituto, fermeriai ėmėsi tvarkyti ir atnaujinti plantacijas.

Brazilija ketvirtąjį dešimtmetį išveždavo iki 15 mln. kavos maišų, 5ąjį — 17 mln. ir 6ojo pradžioje — 19 mln. maišų. Šalies viduje buvo suvartojama apie 9 mln. maišų. Nuo 1958 iki 1974 m. pasaulinėje rinkoje praktiškai kavos kaina nekito ir dėl to nuolat mažėjo gamybos pajamos.

Bet štai 7ojo dešimtmečio viduryje Brazilijos plantacijos nukentėjo dėl stichinės nelaimės — stiprių šalnų keletą metų iš eilės. 1975 liepos mėn. Brazilijoje per keletą šaltų dienų žuvo beveik pusė plantacijų. Jei per 1974-1975 m. sezoną buvo pagaminta 22 mln. maišų kavos, tai per 1975-1976 m. sezoną — iš viso tik 8 mln. maišų.

Brazilijos tragedija sutapo su žemės drebėjimu Gvatemaloje ir karu Angoloje. Kainų stabilumas kavos rinkoje susvyravo. Visų pirma pabrango braziliška kava — jos kaina pasiekė didžiausią paklausą turinčios kolumbietiškos kavos lygį. Pabrango, ir afrikietiška rūšis robustas. Iš pradžių kaina kilo saikingai, bet prasidėjus sukčiavimams, kaina sąmoningai buvo išpučiama. Be abejo, tuo metu kavos gamintojams sąlygos susiklostė nepalankiai. Tačiau kainų augimas priklausė ne tik nuo stichinių nelaimių.

Kavos krizės pasaulinėje rinkoje nebuvo. Brazilijoje 1975— 1976 m. derlius sudarė 8 mln. maišų, bet eksporto dydį pasisekė išlaikyti 1974-1975 m. lygio, nes 14 mln. maišų buvo paimta iš fondinių atsargų ir supirktų pupelių Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje. Visi kavos kontraktai buvo įvykdyti. 1977 m. Europos vartotojų sąjungos biuras agitavo: „Gerkite mažiau kavos!” Kainos pašoko daugiau negu trigubai ir jos galėjo sumažėti tik tuo atveju, jei mažiau kavos bus suvartojama. Trigubas kainų pakilimas buvo išprovokuotas tarptautinių monopolijų, kurios spekuliavo ir blokavo kavos atsargas.

Kava be kofeino

Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalių ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Gvatemala, Salvadoras. 60% Kolumbijos eksporto sudaro kava.

Sekite Mus

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje

Visiškai pagrįstai galima teigti, jog į Šiaurės Ameriką kavą 1607 m. atvežė anglų laivas. Jo kapitonas Džonas Smitas ilgą laiką keliavo po Turkiją. Yra žinoma, kad laivo krovinių sąraše minimas medinis indas ir grūstuvėlis kavos milteliams gaminti. Bostone 1670 m. licenziją kavinei atidaryti gauna Dorotis Džonas. Niujorke pirmą kartą kava minima 1668 m. Pranešama, kad gėrimas buvo gaminamas iš apkepintų kavos pupelių su trupučiu cukraus bei medaus. O 1683 m. kažkoks Viljamas Penas stebėjosi didžiule kavos kaina Niujorke.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje ir ilgą laiką buvo vartojama kaip vaistas. Petras I, būdamas Olandijoje, įjunko gerti kavą ir su būdinga jam energija pradėjo propaguoti šį gėrimą tėvynėje. Kava vaišindavo per garsiąsias savo asamblėjas. Prisiminkite dialogą iš A. Tolstojaus romano „Petras Pirmasis”:

— Miška, iš kur smarvė? Vėl kavą verda?

— Caras – valdovas įsakė poniai ir panelėms rytais gerti kavą, tai ir verdam…”

XVIII a. pabaigoje apie kavos gaminimo būdus rašo žurnalai „Namų ūkis” bei „Ekonominė parduotuvė”. Kavos importuojama vis daugiau, ypač 1812 m. Tėvynės karui baigiantis. Kava tampa gero tono požymiu. Matyt, nemaža reikšmės turėjo aukštuomenės noras pamėgdžioti Europos sostines. Atidaromos kavinės, kai kuriuose miestuose įkuriamos kavą platinančios draugijos.

1884 m. Peterburge sodininkų parodoje Brazilijos paviljone buvo eksponuojama įvairių rūšių kava. Norintiems buvo demonstruojama, kaip ji gaminama ir duodama paragauti. Tokia reklama buvo vaisinga. Kavos paklausa metai po metų vis didėjo.

Uždrausti kavą — vadinasi, netekti nemažų pajamų

Įdomias eilutes randame garsaus rusų dainininko F. Šaliapino autobiografijoje: „Čia palatoje (turima omeny teismo palata) aš pirmą kartą pajutau malonumą gerti kavą — gėrimą, iki šiol man nežinomą. Sargai duodavo kavos su grietinėle po pusrublį už stiklinę. Aš gaudavau 15 rb. atlyginimo ir, žinoma, negalėjau kava smaguriauti kasdien. Tačiau likdavau budėti už kitus, gaudavau iš draugų po pusrublį ir kavos išgerdavau kur kas daugiau, negu mano bendradarbiai, gaunantys solidžias algas”.

Sekite Mus

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Sunku aprašyti viską, kas nenuilstamų išradėjų sugalvota kavos virimo srityje, vargu ar ir reikia. Instrukcija, kuri pridedama prie kiekvienos kavavirės, supažindins jus su jos konstrukcija ir eksploatacijos ypatybėmis.

Žinoma, svarbu medžiaga, iš kurios pagaminta kavavirė, jos išorinis vaizdas, kaitintuvo tipas ir kt. Gana kompaktiškos ir patogios yra kavavirės su įtaisytu elektriniu kaitintuvu. Visi šie samprotavimai, žinoma, yra svarbūs, kuomet nustatomi vieno ar kito modelio privalumai ir trūkumai. Tačiau visų pirma atkreipsime dėmesį į svarbiausia ir pabandysime išsiaiškinti įvairių aparatų, skirtų kavai virti, darbo principus.

Kavavirės, skirtos kavai paruošti virimo metodu, 1711 m. atsirado Prancūzijoje: Tai kavinukas, tik su prietaisu išvirtai kavai filtruoti. Kartais tam panaudojamas filtras su stūmokliu tirščiams išspausti.

Antrasis metodas, taikomas kavavirėms, — perkoliacija (košimas, filtracija). Karštas vanduo 6-8 min. filtruojamas pro sluoksnį grubiai maltos kavos, subertos ant filtro sietelio. Šiuo atveju gėrimas yra beveik be nuosėdų. Šį principą 1800 m. pasiūlė Paryžiaus arkivyskupas Žanas Batistas de Bella ir tai pastūmėjo tolesniems tobulinimams. Tarp kitko, panašų išradimą pasiūlė žinomas gamtininkas ir politinis veikėjas grafas Rumfordas. Jis patobulino de Bello kavavirę — pridėjo prietaisą, dėl ko kava išlieka supresuota ir antpilą nepatenka tirščių trupinėlių.

Standartinės šio tipo kavavirės sudarytos iš trijų dalių: vandens priimtuvo, filtro tinklelio ir gėrimo surinktuvo. Paprasčiausiu atveju paprasta stiklinė uždengiama filtru. Ant filtro suberiama kava ir ant jos pilamas verdantis vanduo. Vanduo teka pro kavos sluoksnį, prisisotina ir pro filtrą patenka talpą, kur suteka paruoštas gėrimas. Kartais ant filtro esanti kava prispaudžiama specialiu tinkleliu. Pro šiek tiek suspaustus miltelius vanduo teka lėčiau ir todėl labiau prisisotina.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių, bet ne labai stiprią. Šito būdo privalumas yra paprastumas, o trūkumas — gan ilga gėrimo paruošimo trukmė. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad filtruojant kava ataušta, todėl reikia pasirūpinti, kad talpa, kurią suteka paruoštas gėrimas, būtų truputį pašildyta. Tam tikslui, pavyzdžiui, prieš tai indas išskalaujamas verdančiu vandeniu.

Kuo tankesnis filtro tinklelis, tuo lėčiau kava filtruojasi, bet geresnė yra jos kokybė. Tik būtina išsaugoti ją karštą. Kai kuriose šiuolaikinių modelių kavavirėse su filtru filtracijai paspartinti naudojamas suspaustas oras.

Svarbi sąlyga: kavos malinys turi atitikti filtro tankumą. Jeigu malinys labai smulkus, filtracija užsitęs, jeigu rupus — pablogės gėrimo kokybė. Ne mažiau svarbu kavos sluoksnio ir vandens kiekio santykis. Kavavirėje reikia ruošti tiek kavos porcijų, kokiam kiekiui ji apskaičiuota. Savavališkai padauginę arba sumažinę ant filtro miltelių, tuo pačiu pakeičiate ir kavos stiprumą bei kokybę. Pro labai ploną sluoksnį vanduo praeis ne optimaliai prisotintas, o pro per daug storą sluoksnį sulėtės filtracija, kava bus gana stipri, bet šalta ir nelabai skani.

Visiems atvejams duoti rekomendaciją sunku, ir, matyt, neįmanoma. Šito tipo kavavirėms reikiamas vandens ir maltos kavos pupelės porcijas nustatyti paprasčiau ir lengviau, remiantis asmenine patirtimi, atitinkančia asmeninį skonį.

Filtracijos principu veikia ir originalios kavavirės su besisukančiais indais, sujungtais filtru.

Sekite Mus